Page 1 of 4

SEKMADIENIS VIEŠPATIES GIMIMO OKTAVOJE

Laiške kalbama apie tai, kad mes jau nebesame vergai, bet įvaikiai, o

įvaikiai – tai Dievo paveldėtojai iš Dievo malonės. Tame yra visa prasmė

Kristaus atėjimo į šį pasaulį gūdumoje nakties ir tamsos, kuri mus supa.

Mums reikia tik Jį priimti kaip šventykloje Jį sveikinantys Simeonas ir Ona.

Kiekvienas iš mūsų arba priima, arba atmeta Jį (prieštaravimų, apie

kuriuos kalbama Evangelijoje, ženklą), tuo pelnydamas išganymą arba

pasmerkimą.

Introitus

Sap. 18, 14–15. Dum médium

siléntium tenérent ómnia et nox in

suo cursu médium iter habéret,

omnipotens sermo tuus, Dómine, de

cælis a regalibus sédibus venit.

Ps. 92, 1. Dóminus regnavit, de- córem indutus est: indutus est Dó- minus fortitudinem, et præcinxit se.

Introitas

Išm 18, 14–15. Kai visa tvyrojo gi- lioje tyloje, ir naktis savo eigoje bu- vo įveikusi pusę kelio, visagalis ta- vo Žodis, Viešpatie, iš dangaus nuo

karališkojo sosto nužengė.

Ps 92, 1. Viešpats karaliauja; jis ap- sivilkęs grožybe; Viešpats apsivilko

galybe ir susijuosė tvirtumu.

Collecta

Omnipotens sempitérne Deus, dirige

actus nostros in beneplacito tuo: ut

in nómine dilécti Filii tui mereamur

bonis opéribus abundare. Qui tecum

vivit et regnat...

Kolekta

Visagali amžinasis Dieve, nukreipk

mūsų veiksmus Tau pamaloninti,

kad vardan Tavo mylimojo Sūnaus

nusipelnytume daryti gausius gerus

darbus. Kuris su Tavimi gyvena ir

viešpatauja...

Epistola

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli

ad Gálatas. (Gal. 4, 1–7)

Fratres: Quanto témpore heres

párvulus est, nihil differt a servo,

cum sit dóminus ómnium: sed sub

tutóribus et actóribus est usque ad

præfinítum tempus a patre: ita et nos

Epistolė

Skaitinys iš apaštalo Pauliaus Laiš- ko galatams. (Gal 4, 1–7)

Broliai: kol paveldėtojas nepilname- tis, jis niekuo nesiskiria nuo vergo,

nors yra visa ko šeimininkas; jis esti

globėjų ir prievaizdų valdžioje iki

tėvo nustatyto meto. Taip buvo ir su

Page 2 of 4

cum essémus párvuli, sub eleméntis

mundi erámus serviéntes. At ubi

venit plenitúdo témporis, misit Deus

Fílium suum, factum ex mulíere,

factum sub lege, ut eos, qui sub lege

erant, redímeret, ut adoptiónem

filiórum reciperémus. Quóniam

áutem estis fílii, misit Deus spíritum

Fílii sui in corda vestra, clamántem:

Abba, Pater. Itaque iam non est

servus sed fílius: quod si fílius, et

heres per Deum.

mumis: kol buvome nepilnamečiai,

turėjome vergauti pasaulio pradme- nims. Bet, atėjus laiko pilnatvei,

Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš

moters, pavaldų įstatymui, kad at- pirktų esančius įstatymo valdžioje ir

kad mes įgytume įvaikystę. O ka- dangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė

į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią,

kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu

jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu

įvaikis, tai Dievo valia ir pavel- dėtojas.

Graduale

Ps. 44, 3 et 2. Speciósus forma præ

filiis hóminum: diffusa est gratia in

labiis tuis. V. Eructavit cor meum

verbum bonum, dico ego ópera mea

Regi: lingua mea calamus scribæ,

velóciter scribéntis.

Gradualas

Ps 44, 3 ir 2. Savo grožiu pralenki

žmonių sūnus; tavo lūpose gausiai

išlieta malonė. V. Ištarė mano širdis

gerą žodį, apsakysiu savo darbus ka- raliui; mano liežuvis – spėriai rašan- čio raštininko plunksna.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 92, 10. V. Dóminus regnavit,

decórem induit: induit Dóminus

fortitudinem, et præcinxit se virtute.

Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 92, 10. V. Viešpats karaliauja; jis

apsivilkęs grožybe; Viešpats apsi- vilko galybe ir susijuosė tvirtumu.

Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secun- dum Lucam. (Luc. 2, 33–40)

In illo témpore: Erat Ióseph et Maria

mater Iesu, mirántes super his quæ

dicebántur de illo. Et benedíxit illis

Símeon, et dixit ad Maríam matrem

eius: Ecce pósitus est hic in ruínam,

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką

tęsinys. (Lk 2, 33–40)

Anuo metu: Kūdikio tėvas ir motina

stebėjosi tuo, kas buvo apie jį

kalbama. O Simeonas palaimino

juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis

skirtas daugelio Izraelyje nupuo-

Page 3 of 4

et in resurrectiónem multórum in

Israel: et in signum cui contradi- cétur: et tuam ipsíus ánimam

pertransíbit gládius, ut reveléntur ex

multis córdibus cogitatiónes. Et erat

Anna prophetíssa, fília Phánuel, de

tribu Aser: hæc procésserat in

diébus multis, et víxerat cum viro

suo annis septem a virginitáte sua.

Et hæc vídua usque ad annos octo- gínta quátuor: quæ non discedébat

de templo, ieiúniis et obsecra- tiónibus sérviens nocte ac die. Et

hæc, ipsa hora supervéniens, confi- tebátur Dómino: et loquebátur de

illo ómnibus, qui exspectábant

redemptiónem Israel. Et ut perfecé- runt ómnia secúndum legem Dómi- ni, revérsi sunt in Galilæam in

civitátem suam Názareth. Puer áu- tem crescébat, et confortabátur,

plenus sapiéntia: et grátia Dei erat in

illo.

limui ir atsikėlimui. Jis bus priešta- ravimo ženklas – ir tavo pačios sielą

pervers kalavijas, – kad būtų at- skleistos daugelio širdžių mintys.“

Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio

duktė iš Asero giminės. Ji buvo

visiškai susenusi. Po mergystės ji

išgyveno septynerius metus su vyru,

o paskui našlaudama sulaukė aštuo- niasdešimt ketverių metų. Ji nesi- traukdavo iš šventyklos, tarnaudama

Dievui per dienas ir naktis pasnin- kais bei maldomis. Ir ji, tuo pat

metu priėjusi, šlovino Dievą ir

kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie

laukė Jeruzalės išvadavimo. Atlikę

visa, ko reikalavo Viešpaties Įstaty- mas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo

miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir

stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties,

ir Dievo malonė buvo su juo.

Offertorium

Ps. 92, 1–2. Deus enim firmavit or- bem terræ, qui non commovébitur:

parata sedes tua, Deus, ex tunc, a

sæculo tu es.

Ofertorijus

Ps 92, 1–2. Dievas sutvirtino žemės

skritulį, kuris nebus pajudintas. Ta- vo sostas, Dieve, prirengtas nuo to

laiko: tu esi nuo amžių.

Secreta

Concéde, quæsumus, omnipotens

Deus: ut óculis tuæ maiestatis mu- nus oblitum, et gratiam nobis piæ

devotiónis obtineat, et efféctum bea- tæ perennitatis acquirat. Per Dómi- num nostrum...

Sekreta

Suteik, meldžiame, visagali Dieve,

kad ši atnaša, paaukota Tavo dide- nybės akivaizdoje, pelnytų mums ir

pamaldaus dievotumo malonę, ir pa- laimintąją amžinybę. Per mūsų

Viešpatį...