Page 1 of 5

1

XIII DOMINICA POST PENTECOSTEN

XIII SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ

Introitus

Ps. 73, 20, 19 et 23. Réspice, Dómine, in testaméntum

tuum, et ánimas páuperum tuórum ne derelínquas in

finem: exsúrge, Dómine, et iúdica causam tuam, et ne

obliviscáris voces quærénƟum te.

Ps. 73, 1. Ut quid, Deus, reppulísƟ in finem: irátus est

furor tuus super oves páscuæ tuæ?

Ps 73, 20, 19 ir 23. Pažvelk, ViešpaƟe, į savo Sandorą, ir

neužmiršk amžinai beturčių. Pakilk, ViešpaƟe, pravesk

savo teisę ir neužmiršk balso tavęs besišaukiančių.

Ps 73, 1. Dieve, kodėl mus visiškai atstūmei? Kodėl

užsidegė tavo įniršis ant tavo ganyklos avių?

Oratio

Omnípotens sempitérne Deus, da nobis İdei, spei et

caritáƟs augméntum: et, ut mereámur asséqui quod

promíƫs, fac nos amáre quod præcipis. Per Dominum

nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit

et regnat in unitate Spiritus SancƟ Deus, per omnia

saecula saeculorum. R. Amen.

Visagali amžinasis Dieve, padidink mūsų Ɵkėjimą, vilƧ ir

meilę. Kad pasiektume, ką pažadėjai, padėk mums

pamilƟ, ką esi įsakęs. Per mūsų ViešpaƧ Jėzų Kristų, tavo

Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios

Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

08.18

Page 2 of 5

2

Lectio

LécƟo Epístolæ beáƟ Pauli Apóstoli ad Gálatas. (Gal. 3,

16–22)

Fratres: Abrahæ dictæ sunt promissiónes, et sémini

eius. Non dicit: Et semínibus, quasi in mulƟs; sed quasi

in uno: Et sémini tuo, qui est Christus. Hoc autem dico:

testaméntum confirmátum a Deo, quæ post

quadringéntos et trigínta annos facta est lex, non

írritum facit ad evacuándam promissiónem. Nam si ex

lege heréditas, iam non ex promissióne. Abrahæ autem

per repromissiónem donávit Deus. Quid igitur lex?

Propter transgressiónes pósita est, donec veníret

semen, cui promíserat, ordináta per Angelos in manu

mediatóris. Mediátor autem uníus non est: Deus autem

unus est. Lex ergo advérsus promíssa Dei? Absit. Si

enim data esset lex, quæ posset vivificáre, vere ex lege

esset iusơƟa. Sed conclúsit Scriptúra ómnia sub

peccáto, ut promíssio ex fide Iesu ChrisƟ darétur

credénƟbus.

SkaiƟnys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško galatams.

(Gal 3, 16–22)

Broliai: Pažadai buvo duoƟ Abraomui ir jo palikuoniui.

Nėra pasakyta „ir palikuonims“, ne daugiskaita, bet kaip

apie vieną: ir tavo palikuoniui, tai yra Kristui. Aš noriu

pasakyƟ: Dievo patvirƟnto testamento negali panaikinƟ

po keturių šimtų trisdešimƟes metų atsiradęs

įstatymas, ir jis negali pažado paversƟ niekais. Jei

paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai negalėtų būƟ iš

pažado. O Dievas dovanojo Abraomui malonę dėl

pažado. Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo

pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam

buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo angelų įsakytas

per tarpininką. Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o

Dievas tėra vienas. Tad gal įstatymas priešingas Dievo

pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galinƟs

teikƟ gyvybę, tai iš Ɵkrųjų teisumas eitų iš įstatymo. Bet

Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl

Ɵkėjimo į Jėzų Kristų tektų Ɵems, kurie Ɵki.

Graduale

Page 3 of 5

3

Ps. 73, 20, 19 et 22. Réspice, Dómine, in testaméntum

tuum: et ánimas páuperum tuórum ne obliviscáris in

finem. V. Exsúrge, Dómine, et iúdica causam tuam:

memor esto oppróbrii servórum tuórum.

Ps 73, 20, 19 ir 22. Pažvelk, ViešpaƟe, į savo Sandorą, ir

neužmiršk amžinai beturčių. V. Pakilk, ViešpaƟe,

pravesk savo teisę; atsimink, kaip niekinami tavo tarnai.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 89, 1. V. Dómine, refúgium factus es nobis a

generaƟóne et progénie. Allelúia.

Aleliuja, aleliuja.

Ps 89, 1. V. ViešpaƟe, tu buvai mūsų prieglobsƟs iš

kartos į kartą. Aleliuja.

Evangelium

SequénƟa sancƟ Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 17,

11–19)

In illo témpore: Dum iret Iesus in Ierúsalem, transíbat

per médiam Samaríam et Galilaeam. Et cum

ingrederétur quoddam castéllum, occurrérunt ei

decem viri leprósi, qui stetérunt a longe; et levavérunt

vocem dicéntes: Iesu præcéptor, miserére nostri. Quos

ut vidit, dixit: Ite, osténdite vos sacerdóƟbus. Et factum

est, dum irent, mundáƟ sunt. Unus autem ex illis, ut

vidit quia mundátus est, regréssus est, cum magna voce

magníficans Deum, et cecidit in fáciem ante pedes eius,

gráƟas agens: et hic erat Samaritánus. Respóndens

autem Iesus, dixit: Nonne decem mundáƟ sunt? et

novem ubi sunt? Non est invéntus, qui redíret et daret

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 17, 11–

19)

Anuo metu: Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiƟ tarp

Samarijos ir Galilėjos. ĮeinanƧ į vieną kaimą, jį pasiƟko

dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė:

„Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ Pažvelgęs į juos,

Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir

beeidami jie pasveiko. Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo,

sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas

parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarieƟs. Jėzus

paklausė: „Argi ne dešimƟs pasveiko? Kur dar devyni?

Niekas nepanorėjo sugrįžƟ ir aƟduoƟ Dievui garbę, kaip

Ɵk šitas sveƟmtauƟs!“ Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo

Ɵkėjimas išgelbėjo tave.“

Page 4 of 5

4

glóriam Deo, nisi hic alienígena. Et ait illi: Surge, vade;

quia fides tua te salvum fecit.

Offertorium

Ps. 30, 15–16. In te sperávi, Dómine; dixi: Tu es Deus

meus, in mánibus tuis témpora mea.

Ps 30, 15–16. Tavimi, ViešpaƟe, pasiƟkiu. Tariau: tu esi

mano Dievas. Tavo rankose mano likimas.

Secreta

PropiƟáre, Dómine, pópulo tuo, propiƟáre munéribus:

ut, hac oblaƟóne placátus, et indulgénƟam nobis

tríbuas et postuláta concedas. Per Dominum nostrum...

ViešpaƟe, maloningai pažvelk į savo tautą ir į mūsų

dovanas. Permaldautas šiomis aukomis, atleisk mums

nuodėmes ir suteik, ko meldžiame. Per mūsų ViešpaƧ...

Communio