Page 1 of 5

XVI SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ

Bažnyčia nuolat rodo mums mūsų menkumą lyginant su begaliniu

Kristaus gailestingumu; ta mintimi pagrįstas šios dienos introitas, o

Apaštalo skaitinys kviečia mąstyti apie didžią Kristaus turtų paslaptį. Šv.

apaštalas Paulius, suprasdamas savo negebėjimą suvokti šių lobių vertę,

kalba apie išgelbėjimą, kad už jį pašlovintų Dievą ir išprašytų mums tų

palaimingų dovanų, kurias Dievas numatė mums duoti. Atperkamoji

Kristaus mirtis, Šv. Dvasios dovanos, Bažnyčia, Šv. Raštas, Švč.

Sakramentas – tai tos antgamtinės gėrybės, kurios iš pagrindų pakeis mūsų

gyvenimą.

Vandenlige sergančio žmogaus išgydymas šabo dieną yra mūsų

Viešpaties malonės stebuklas ir drauge iškėlimas viešumon beribės

Įstatymo mokytojų bei fariziejų puikybės.

Introitus

Ps. 85, 3 et 5. Miserére mihi,

Dómine, quóniam ad te clamávi tota

die: quia tu, Dómine, suávis ac mitis

es, et copiósus in misericórdia

ómnibus invocántibus te.

Ps. 85, 1. Inclína, Dómine, aurem

tuam mihi, et exáudi me: quóniam

inops, et pauper sum ego.

Introitas

Ps 85, 3 ir 5. Pasigailėk manęs,

Viešpatie, nes aš per visą dieną

šaukiuosi tavęs. Nes tu, Viešpatie,

romus ir meilus, ir didžiai

gailestingas visiems, kurie šaukiasi

tavęs.

Ps 85, 1. Palenk į mane, Viešpatie,

savo ausį ir išklausyk mane, nes aš

vargšas ir beturtis.

Collecta

Tua nos, quæsumus, Dómine, grátia

semper et prævéniat et sequátur: ac

bonis opéribus iúgiter præstet esse

inténtos. Per Dominum nostrum...

Kolekta

Meldžiame Tave, Viešpatie, kad

Tavo malonė visados mus pranoktų

ir lydėtų, ir kad ji visados nukreiptų

į gerus darbus. Per mūsų Viešpatį...

Epistola

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli

ad Ephésios. (Ephes. 3, 13–21)

Epistolė

Skaitinys iš šventojo apaštalo

Pauliaus Laiško efeziečiams. (Ef 3,

13–21)

Page 2 of 5

Fratres: Obsecro vos, ne deficiátis in

tribulatiónibus meis pro vobis: quæ

est glória vestra. Huius rei grátia

flecto génua mea ad Patrem Dómini

nostri Iesu Christi, ex quo omnis

patérnitas in cælis et in terra

nominátur, ut det vobis secúndum

divítias glóriæ suæ, virtúte

corroborári per Spíritum eius in

interiórem hóminem, Christum

habitáre per fidem in córdibus

vestris: in caritáte radicáti et fundáti,

ut póssitis comprehéndere cum

ómnibus sanctis, quæ sit latitúdo et

longitúdo et sublímitas et

profúndum: scire etiam

supereminéntem sciéntiæ caritátem

Christi, ut impleámini in omnem

plenitúdinem Dei. Ei autem, qui

potens est ómnia fácere

superabundánter, quam pétimus aut

intellégimus, secúndum virtútem,

quæ operátur in nobis: ipsi glória in

Ecclésia et in Christo Iesu, in omnes

generatiónes sæculi sæculórum.

Amen.

Broliai: Aš prašau nenusiminti dėl

mano vargų jūsų dėlei, nes jie yra

jūsų garbė. Dėl to aš klaupiuosi

prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena

tėvystė danguje ir žemėje turi vardą,

kad iš savo šlovės turtų suteiktų

jums stiprybės jo Dvasios galia tapti

tvirtais vidiniais žmonėmis, kad

Kristus per tikėjimą gyventų jūsų

širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę

meilėje, galėtumėte suvokti kartu su

visais šventaisiais, koks yra plotis ir

ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti

Kristaus meilę, kuri pranoksta bet

kokį žinojimą, kad būtumėte

pripildyti visos Dievo pilnybės. O

tam, kuris savo jėga, veikiančia

mumyse, gali padaryti nepalyginti

daugiau, negu mes prašome ar

išmanome, jam tebūna šlovė

Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per

visas kartas amžių amžiais! Amen.

Graduale

Ps. 101, 16–17. Timébunt gentes

nomen tuum, Dómine, et omnes

reges terræ glóriam tuam. V.

Quóniam ædificávit Dóminus Sion,

et vidébitur in maiestáte sua.

Gradualas

Ps 101, 16–17. Tautos bijos tavo

vardo, Viešpatie, ir visi žemės

karaliai tavo garbės. V. Nes

Viešpats atstatys Sioną ir apsireikš

savo didybėje.

Page 3 of 5

Alleluia

Allelúia, allelúia.

Ps. 97, 1. V. Cantáte Dómino

cánticum novum: quia mirabília

fecit Dóminus. Allelúia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 97, 1. V. Giedokite Viešpačiui

naują giesmę, nes Viešpats padarė

nuostabių dalykų. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii

secúndum Lucam. (Luc. 14, 1–11)

In illo témpore: Cum intráret Iesus

in domum cuiúsdam príncipis

pharisæórum sábbato manducáre

panem, et ipsi observábant eum. Et

ecce, homo quidam hydrópicus erat

ante illum. Et respóndens Iesus dixit

ad legisperítos et pharisaeos, dicens:

Si licet sábbato curáre? At illi

tacuérunt. Ipse vero apprehénsum

sanávit eum ac dimísit. Et

respóndens ad illos, dixit: Cuius

vestrum ásinus aut bos in púteum

cadet, et non contínuo éxtrahet illum

die sábbati? Et non póterant ad hæc

respóndere illi. Dicebat autem et ad

invitátos parábolam, inténdens,

quómodo primos accúbitus

elígerent, dicens ad illos: Cum

invitátus fúeris ad núptias, non

discúmbas in primo loco, ne forte

honorátior te sit invitátus ab illo, et

véniens is, qui te et illum vocávit,

dicat tibi: Da huic locum: et tunc

incípias cum rubóre novíssimum

locum tenére. Sed cum vocátus

fúeris, vade, recúmbe in novíssimo

loco: ut, cum vénerit, qui te

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką

tęsinys. (Lk 14, 1–11)

Anuo metu: Kartą šabo dieną Jėzus

atėjo į vieno fariziejų vyresniojo

namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo

jį. Štai jį pasitiko vandenlige

sergantis žmogus. Jėzus kreipėsi į

Įstatymo mokytojus ir fariziejus:

„Valia per šabą gydyti ar ne?“ Tie

tylėjo. Tada jis ėmė, išgydė jį ir

paleido. O jiems pasakė: „Jei kurio

iš jūsų sūnus ar galvijas įkris į

šulinį, argi tučtuojau neištrauks jų

šabo dieną?!“ Ir jie nesugebėjo į tai

atsakyti. Matydamas, kaip svečiai

rinkosi pirmąsias vietas prie stalo,

jis pasakė jiems palyginimą: „Kai

tave pakvies į vestuves, nesisėsk

pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų

pakviesta garbingesnio už tave ir

atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė,

netartų tau: „Užleisk jam vietą!“

Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis

į paskutinę vietą. Kai būsi

pakviestas, verčiau eik ir sėskis

paskutinėje vietoje, tai atėjęs

šeimininkas tau pasakys: „Bičiuli,

pasislink aukščiau!“ Tada tau bus

garbė prieš visus svečius.

Page 4 of 5

invitávit, dicat tibi: Amíce, ascénde

supérius. Tunc erit tibi glória coram

simul discumbéntibus: quia omnis,

qui se exáltat, humiliábitur: et qui se

humíliat, exaltábitur.

Kiekvienas, kuris save aukština, bus

pažemintas, o kuris save žemina,

bus išaukštintas.“

Offertorium

Ps. 39, 14 et 15. Dómine, in

auxílium meum réspice:

confundántur et revereántur, qui

quærunt ánimam meam, ut áuferant

eam: Dómine, in auxílium meum

réspice.

Ofertorijus

Ps 39, 14 ir 15. Viešpatie, skubėk

man padėti. Tebūna sugėdyti ir tegul

parausta, kurie tykoja man gyvastį

atimti. Viešpatie, skubėk man

padėti.

Secreta

Munda nos, quæsumus, Dómine,

sacrifícii præséntis efféctu: et

pérfice miserátus in nobis; ut eius

mereámur esse partícipes. Per

Dominum nostrum...

Sekreta

Meldžiame Tave, Viešpatie,

nuvalyk mus šios aukos veikimu ir

pasigailėjęs padaryk mus vertus

tapti jos dalininkais. Per mūsų

Viešpatį...

Præfatio de Ss. Trinitate

Vere dignum et iustum est, æquum

et salutáre, nos tibi semper et ubíque

grátias ágere: Dómine, sancte Pater,

omnípotens ætérne Deus: Qui cum

unigénito Fílio tuo et Spíritu Sancto

unus es Deus, unus es Dóminus:

non in unius singularitáte persónæ,

sed in uníus Trinitáte substántiæ.

Quod enim de tua glória, revelánte

te, crédimus, hoc de Fílio tuo, hoc

de Spíritu Sancto sine differéntia

discretiónis sentímus. Ut in

confessióne veræ sempiternæque

Deitátis, et in persónis propríetas, et

Švč. Trejybės prefacija

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir

išganinga, visur ir visada Tau

dėkoti, šventas Viešpatie, visagali

Tėve, amžinasis Dieve, kuris su

vienatiniu savo Sūnumi ir Šventąja

Dvasia esi vienas Dievas ir vienas

Viešpats – nėra tai Asmens

vienumas, bet vienos prigimties

Trejybė. Juk tai, ką per Tavąjį

apreiškimą apie Tavo garbę tikime,

be jokio skirtumo pripažįstame

Sūnui ir Šventajai Dvasiai, kad,

išpažįstant tikrą ir amžiną Dievystę,

būtų šlovinamas ir Asmenų

Page 5 of 5

in esséntia únitas, et in maiestáte

adorétur æquálitas. Quam laudant

Angeli atque Archángeli, Chérubim

quoque ac Séraphim: qui non

cessant clamáre cotídie, una voce

dicéntes: Sanctus.

skirtingumas, ir jų prigimties

vienumas, ir jų lygus didingumas. Jį

garbina angelai ir arkangelai,

cherubinai ir serafimai; kasdien

nepaliauja garsiai šlovinti, vienu

balsu tardami: Šventas.

Communio

Ps. 70, 16–17 et 18. Dómine,

memorábor iustítiæ tuæ solíus:

Deus, docuísti me a iuventúte mea:

et usque in senéctam et sénium,

Deus, ne derelínquas me.

Komunija

Ps 70, 16–17 ir 18. Viešpatie, aš

šlovinsiu vien tavo teisybę. Dieve,

tu mokei mane nuo pat mano

jaunystės. Nepalik manęs, Dieve,

net žilos senatvės sulaukusio.

Postcommunio

Purífica, quæsumus, Dómine,

mentes nostras benígnus, et rénova

cæléstibus sacraméntis: ut

consequénter et córporum præsens

páriter et futúrum capiámus

auxílium. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Meldžiame Tave, Viešpatie, valyk iš

savo malonės mūsų sielas ir

atnaujink šiais dangiškais

sakramentais, kad per tai gautume

pagalbos savo kūnams ir dabar, ir

ateityje. Per mūsų Viešpatį...