Page 1 of 5
1
XVII DOMINICA POST PENTECOSTEN
XVII SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ
Introitus
Ps. 118, 137 et 124. Iustus es, Dómine, et rectum
iudicium tuum: fac cum servo tuo secúndum
misericórdiam tuam.
Ps. 118, 1. BeáƟ immaculáƟ in via: qui ámbulant in lege
Dómini.
Ps 118, 137 ir 124. Tu teisus, ViešpaƟe, ir tavo teismas
teisingas. Elkis su savo tarnu pagal savo gailesƟngumą.
Ps 118, 1. PalaiminƟ nesutepƟeji kelyje, kurie vaikščioja
ViešpaƟes įstatyme.
Oratio
Da, quæsumus, Dómine, pópulo tuo diabólica vitáre
contágia: et te solum Deum pura mente sectári. Per
Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui
tecum vivit et regnat in unitate Spiritus SancƟ Deus, per
omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Padėk, meldžiame Tave, ViešpaƟe, savo tautai
išsisaugoƟ nuo velnio įtakos ir Tave, vienintelį Dievą,
tyra širdimi sekƟ. Per mūsų ViešpaƧ Jėzų Kristų, tavo
Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios
Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
LécƟo Epístolæ beáƟ Pauli Apóstoli ad Ephésios. (Ephes.
4, 1–6)
Fatres: Obsecro vos ego vinctus in Dómino, ut digne
ambuléƟs vocaƟóne, qua vocáƟ esƟs, cum omni
humilitáte et mansuetúdine, cum paƟénƟa,
supportántes ínvicem in caritáte, sollíciƟ serváre
unitátem spíritus in vínculo pacis. Unum corpus et unus
spíritus, sicut vocáƟ esƟs in una spe vocaƟónis vestræ.
Unus Dóminus, una fides, unum bapơsma. Unus Deus
et Pater ómnium, qui est super omnes et per ómnia et
in ómnibus nobis. Qui est benedíctus in saecula
sæculórum. Amen.
SkaiƟnys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško
efeziečiams. (Ef 4, 1–6)
Broliai: Aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgƟs, kaip dera
jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukƟ. Su visu
nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe
palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios
vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip
ir esate pašaukƟ į vieną savo pašaukimo vilƧ. Vienas
Viešpats, vienas Ɵkėjimas, vienas krikštas. Vienas
Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.
Jis yra palaimintas per amžių amžius. Amen.
09.15
Page 2 of 5
2
Graduale
Ps. 32, 12 et 6. Beáta gens, cuius est Dóminus Deus
eórum: pópulus, quem elégit Dóminus in hereditátem
sibi. V. Verbo Dómini cæli firmáƟ sunt: et spíritu oris
eius omnis virtus eórum.
Ps 32, 12 ir 6. Palaiminta tauta, kurios Dievas yra
Viešpats, ta tauta, kurią Viešpats išsirinko paveldu. V.
ViešpaƟes žodžiu buvo susƟprinƟ dangūs ir jo burnos
alsavimu visos jų galybės.
Alleluia
Page 3 of 5
3
Alleluia, alleluia.
Ps. 101, 2. V. Dómine, exáudi oraƟónem meam, et
clamor meus ad te pervéniat. Allelúia.
Aleliuja, aleliuja.
Ps 101, 2. V. ViešpaƟe, išklausyk mano maldą, ir mano
šauksmas tave tepasiekia. Aleliuja.
Evangelium
SequénƟa sancƟ Evangélii secúndum MaƩhæum.
(MaƩh. 22, 34–46)
In illo témpore: Accessérunt ad Iesum pharisæi: et
interrogávit eum unus ex eis legis doctor, tentans eum:
Magíster, quod est mandátum magnum in lege? Ait illi
Iesus: Díliges Dóminum, Deum tuum, ex toto corde tuo
et in tota ánima tua et in tota mente tua. Hoc est
máximum et primum mandátum. Secúndum autem
símile est huic: Díliges próximum tuum sicut teípsum.
In his duóbus mandáƟs univérsa lex pendet et
prophétæ. CongregáƟs autem pharisæis, interrogávit
eos Iesus, dicens: Quid vobis vidétur de Christo? cuius
İlius est? Dicunt ei: David. Ait illis: Quómodo ergo
David in spíritu vocat eum Dóminum, dicens: Dixit
Dóminus Dómino meo, sede a dextris meis, donec
ponam inimícos tuos scabéllum pedum tuórum? Si ergo
David vocat eum Dóminum, quómodo İlius eius est? Et
nemo poterat ei respóndere verbum: neque ausus fuit
quisquam ex illa die eum ámplius interrogáre.
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 22, 34–
46)
Anuo metu: Fariziejai priėjo prie Jėzaus, ir vienas iš jų,
Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė:
„Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“
Jėzus jam atsakė: „Mylėk ViešpaƧ, savo Dievą, visa
širdimi, visa siela ir visu protu.“ Tai didžiausias ir
pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo
arƟmą kaip save paƧ.“ Šitais dviem įsakymais remiasi
visas Įstatymas ir Pranašai.“ Kol fariziejai tebebuvo
susirinkę, Jėzus juos paklausė: „Ką jūs manote apie
Mesiją? Kieno jis sūnus?“ Jie atsakė: „Dovydo.“ Jis tarė
jiems: „O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina jį
Viešpačiu, sakydamas: „Viešpats tarė mano Viešpačiui:
Sėskis mano dešinėje, aš paƟesiu tavo priešus tarsi
pakojį po tavo kojų.“ Jei tad Dovydas vadina jį
Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būƟ jo sūnus?!“ Ir nė
vienas negalėjo jam atsakyƟ nė žodžio, nei kas nors
drįso nuo tos dienos jį klausinėƟ.
Offertorium
Page 4 of 5
4
Dan. 9, 17, 18 et 19. Orávi Deum meum ego Dániel,
dicens: Exáudi, Dómine, preces servi tui: illúmina
fáciem tuam super sanctuárium tuum: et propíƟus
inténde pópulum istum, super quem invocátum est
nomen tuum, Deus.
Dan 9, 17, 18 ir 19. Aš, Danielis, meldžiau savo Dievą,
sakydamas: Išklausyk, ViešpaƟe, savo tarno maldas,
savo veido šviesa apšviesk savo šventyklą ir meiliai
pažvelk į tą tautą, kuri vadinasi tavo vardu, Dieve.
Secreta
Maiestátem tuam, Dómine, supplíciter deprecámur: ut
hæc sancta, quæ gérimus, et a prætériƟs nos delicƟs
éxuant et futúris. Per Dominum nostrum...
Nuolankiai prašome, ViešpaƟe, Tavo didybę, kad šis
šventas aukojimas, kurį mes atliekame, išvaduotų mus
iš mūsų buvusių ir būsimų nusikalƟmų. Per mūsų
ViešpaƧ...
Communio
Page 5 of 5
5
Ps. 75, 12–13. Vovéte et réddite Dómino, Deo vestro,
omnes, qui in circúitu eius afférƟs múnera: terríbili, et
ei qui aufert spíritum príncipum: terríbili apud omnes
reges terræ.
Ps 75, 12–13. Darykite įžadus Viešpačiui, savo Dievui,
visi, esanƟeji aplinkui, neškite duoklę baisiajam,
aƟmančiam iš kunigaikščių dvasią. Jis įkvepia baimę
visiems žemės karaliams.
Postcommunio
SancƟficaƟónibus tuis, omnípotens Deus, et víƟa nostra
curéntur, et remédia nobis ætérna provéniant. Per
Dominum nostrum...
Tegul Tavo pašvenƟnimas, visagali Dieve, išgydo mūsų
ydas ir suteikia mums amžinąjį išganymą. Per mūsų
ViešpaƧ...