Page 1 of 4
XVIII SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ
Praėjusią savaitę buvo Metų ketvirtis. Vakar, šeštadienį, buvo atliekami
pašventinimai bei paaukojimai, todėl šv. Pauliaus dėkojimai, pateikiami
skaitiniuose, taip pat galia atleisti nuodėmes, minima Evangelijoje, ypač
tinkami šios dienos pamaldoms. Šios didžios Dievo dovanos yra amžinos
krikščioniškojo gyvenimo vertybės. Šiandienės Mišių giesmės paimtos iš
Šv. Mykolo bazilikos Romoje Pašventinimo VI a. Mišių. Jos išreiškia
džiaugsmą krikščionių, turinčių galimybę aukoti Dievui Jo namuose Jį
šlovinantį gyrių bei atnašą.
Introitus
Eccli. 36, 18. Da pacem, Dómine,
sustinéntibus te, ut prophétæ tui fi- déles inveniántur: exáudi preces
servi tui et plebis tuæ Israel.
Ps. 121, 1. Lætátus sum in his, quæ
dicta sunt mihi: in domum Dómini
íbimus.
Introitas
Išm 36, 18. Duok ramybės, Viešpa- tie, tiems, kurie tavęs laukia, kad
tavo pranašai būtų rasti ištikimi;
išklausyk savo tarno ir savo tautos
Izraelio maldas.
Ps 121, 1. Aš apsidžiaugiau tuo, kas
man buvo pasakyta: eime į Vieš- paties namus.
Collecta
Dírigat corda nostra, quæsumus,
Dómine, tuæ miseratiónis operátio:
quia tibi sine te placére non póssu- mus. Per Dominum nostrum...
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, tegul
veda mūsų širdis Tavo malonės vei- kimas, nes be Tavo pagalbos Tau
patikti negalime. Per mūsų Vieš- patį...
Epistola
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli
ad Corinthios (1 Cor. 1, 4–8)
Fratres: Grátias ago Deo meo sem- per pro vobis in grátia Dei, quæ data
est vobis in Christo Iesu: quod in
ómnibus dívites facti estis in illo, in
omni verbo et in omni sciéntia: sicut
Epistolė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pau- liaus pirmojo Laiško korintiečiams.
(1 Kor 1, 4–8)
Broliai: Aš nuolat už jus dėkoju
Dievui, kad dėl Jėzaus Kristaus
Dievas suteikė jums savo malonę.
Per jį jūs praturtėjote visa kuo – vi- sokiu žodžiu ir pažinimu – ir Kris-
Page 2 of 4
testimónium Christi confirmátum
est in vobis: ita ut nihil vobis desit
in ulla grátia, exspectántibus reve- latiónem Dómini nostri Iesu Christi,
qui et confirmábit vos usque in
finem sine crímine, in die advéntus
Dómini nostri Iesu Christi.
taus liudijimas tapo tvirtas. Todėl
jums, laukiantiems mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus apsireiškimo, ne- stinga jokios malonės dovanos. Jis ir
stiprins jus iki galo, kad išliktumėte
nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus
Kristaus dienai.
Graduale
Ps. 121, 1 et 7. Lætátus sum in his,
quæ dicta sunt mihi: in domum
Dómini íbimus. V. Fiat pax in vir- túte tua: et abundántia in túrribus
tuis.
Gradualas
Ps 121, 1 ir 7. Apsidžiaugiau tuo,
kas man buvo pasakyta: eime į
Viešpaties namus. V. Tebūna ramy- bė tavo tvirtovėje ir gausa tavo
aruoduose.
Alleluia
Allelúia, allelúia.
Ps. 101, 16. V. Timébunt gentes
nomen tuum, Dómine, et omnes
reges terræ glóriam tuam. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 101, 16. V. Tautos bijos tavo
vardo, Viešpatie, ir visi žemės
karaliai tavo garbės. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secún- dum Matthæum. (Matth. 9, 1–8)
In illo témpore: Ascéndens Iesus in
navículam, transfretávit et venit in
civitátem suam. Et ecce, offerébant
ei paralýticum iacéntem in lecto. Et
videns Iesus fidem illórum, dixit
paralýtico: Confíde, fili, remittúntur
tibi peccáta tua. Et ecce, quidam de
scribis dixérunt intra se: Hic blas- phémat. Et cum vidísset Iesus
cogitatiónes eórum, dixit: Ut quid
cogitátis mala in córdibus vestris?
Quid est facílius dícere: Dimittúntur
tibi peccáta tua; an dícere: Surge et
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą
tęsinys. (Mt 9, 1–8)
Anuo metu: Įlipęs į valtį, Jėzus
persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo
miestą. Ir štai jam atnešė paraly- žiuotą žmogų, paguldytą ant neš- tuvų. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė
paralyžiuotajam: „Pasitikėk, sūnau,
tavo nuodėmės atleistos!“ Kai kurie
Rašto aiškintojai ėmė murmėti:
„Tasai piktžodžiauja!“ Skaitydamas
jų mintis, Jėzus tarė: „Kam taip
piktai mąstote savo širdyje? Kas gi
lengviau – ar pasakyti: „Tavo nuo- dėmės atleistos“, ar liepti: „Kelkis ir
Page 3 of 4
ámbula? Ut autem sciátis, quia
Fílius hóminis habet potestátem in
terra dimitténdi peccáta, tunc ait
paralýtico: Surge, tolle lectum tuum,
et vade in domum tuam. Et surréxit
et ábiit in domum suam. Vidéntes
autem turbæ timuérunt, et glori- ficavérunt Deum, qui dedit potes- tátem talem homínibus.
vaikščiok!“? Ir todėl, kad žinotu- mėte Žmogaus Sūnų turint galią
žemėje atleisti nuodėmes, – čia jis
kreipėsi į paralyžiuotąjį: – Kelkis,
pasiimk neštuvus ir eik namo!“ Šis
atsistojo ir nuėjo namo. Visa tai pa- mačiusios, minios išsigando ir šlo- vino Dievą, suteikusį tokią galią
žmonėms.
Offertorium
Exod. 24, 4 et 5. Sanctificávit Móy- ses altáre Dómino, ófferens super
illud holocáusta et ímmolans vícti- mas: fecit sacrifícium vespertínum
in odórem suavitátis Dómino Deo,
in conspéctu filiórum Israel.
Ofertorijus
Iš 24, 4 ir 5. Mozė pašventino
altorių Viešpačiui, aukodamas ant jo
deginamąsias aukas ir atnašaudamas
atnašas: atliko vakarinę auką, meilų
kvapą Viešpačiui Dievui Izraelio
sūnų akivaizdoje.
Secreta
Deus, qui nos, per huius sacrifícii
veneránda commércia, uníus sum- mæ divinitátis partícipes éfficis:
præsta, quæsumus; ut, sicut tuam
cognóscimus veritátem, sic eam dig- nis móribus assequámur. Per Domi- num nostrum...
Sekreta
Dieve, kuris šios šventos aukos
veikimu darai mus dalininkais vie- nos aukščiausios Dievybės, suteik,
meldžiame Tave, kad, pažindami
Tavo tiesą, sektume ja tinkamu
elgesiu. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio de Ss. Trinitate
Vere dignum et iustum est, æquum
et salutáre, nos tibi semper et ubíque
grátias ágere: Dómine, sancte Pater,
omnípotens ætérne Deus: Qui cum
unigénito Fílio tuo et Spíritu Sancto
unus es Deus, unus es Dóminus:
non in unius singularitáte persónæ,
sed in uníus Trinitáte substántiæ.
Quod enim de tua glória, revelánte
Švč. Trejybės prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir
išganinga, kad mes Tau visuomet ir
visur dėkotume, Viešpatie, šventasis
Tėve, visagali Dieve, kuris su
vienatiniu savo Sūnumi ir Šventąja
Dvasia esi vienas Dievas ir vienas
Viešpats – nėra tai Asmens vienu- mas, bet vienos prigimties Trejybė.
Juk tai, ką per Tavąjį apreiškimą