Page 1 of 5

XIX SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ

Palyginimas apie pakviestuosius į vestuvių puotą mums rodo, kad visi

žmonės yra pakviesti į Dievo karalystę. Bažnyčia Kristaus vardu perduoda

žmonėms dieviškąjį kvietimą ateiti į amžinąją vestuvių puotą. Palaiminti

krikščionys, juk Bažnyčia Eucharistijoje leidžia mums iš anksto pasi- mėgauti dangiškąja puota ir suteikia jos pažadą. Į šventę gali ateiti

kiekvienas, kuris yra pasipuošęs vestuviniais dieviškosios malonės rūbais.

Kiekvienas, nešiojantis šiuos rūbus, apsivelka, pasak šv. Pauliaus, nau- juoju žmogumi teisume ir tiesos šventume, kurie įgyjami per Krikštą.

Introitus

Salus pópuli ego sum, dicit Dómi- nus: de quacúmque tribulatióne cla- máverint ad me, exáudiam eos: et

ero illórum Dóminus in perpétuum.

Ps. 77, 1. Attendite, pópule meus,

legem meam: inclináte aurem vest- ram in verba oris mei.

Introitas

Aš esu tautos išganymas, sako Vieš- pats: kurioje tik nelaimėje jie šauk- sis manęs, aš juos išklausysiu ir bū- siu jų Viešpats per amžius.

Ps 77, 1. Mano tauta, klausyk mano

pamokymo; nukreipk savo ausis į

mano burnos žodžius.

Collecta

Omnípotens et miséricors Deus,

univérsa nobis adversántia propitiá- tus exclúde: ut mente et córpore

páriter expedíti, quæ tua sunt, líberis

méntibus exsequámur. Per Domi- num nostrum...

Kolekta

Visagali ir gailestingasis Dieve, nu- kreipk nuo mūsų iš savo malonės

visas kliūtis, kad netrukdomi nei

sieloje, nei kūne, laisvi vykdytume

Tavo įsakymus. Per mūsų Viešpa- tį...

Epistola

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli

ad Ephésios. (Ephes. 4, 23–28)

Fratres: Renovámini spíritu mentis

vestræ, et indúite novum hóminem,

qui secúndum Deum creátus est in

iustítia et sanctitáte veritátis. Propter

quod deponéntes mendácium, loquí- Epistolė

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pau- liaus Laiško efeziečiams. (Ef 4, 23–

28)

Broliai: Atsinaujinkite savo proto

dvasinėje gelmėje, apsivilkite nauju

žmogumi, sukurtu pagal Dievą tei- sume ir tiesos šventume. Tad, pame- tę melagystę, kiekvienas kalbėkite

Page 2 of 5

mini veritátem unusquísque cum

próximo suo: quóniam sumus ínvi- cem membra. Irascímini, et nolíte

peccáre: sol non occídat super ira- cúndiam vestram. Nolíte locum dare

diábolo: qui furabátur, iam non fu- rétur; magis autem labóret, ope- rándo mánibus suis, quod bonum

est, ut hábeat, unde tríbuat nece- ssitátem patiénti.

tiesą savo artimui, nes mes esame

vieni kitų nariai. Rūstaudami nenu- sidėkite! Tegul saulė nenusileidžia

ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vie- tos velniui. Kas vogdavo, tegu nebe- vagia, bet imasi triūso, dirbdamas

savo rankomis gerą darbą, kad

turėtų iš ko padėti stokojančiam.

Graduale

Ps. 140, 2. Dirigátur orátio mea,

sicut Incénsum in conspéctu tuo,

Dómine. V. Elevatio mánuum meá- rum sacrifícium vespertínum.

Gradualas

Ps 140, 2. Tegul kyla mano malda

kaip smilkalas tavo akivaizdoje,

Viešpatie. V. Mano iškeltos rankos

kaip vakarinė auka.

Alleluia

Allelúia, allelúia.

Ps. 104, 1. V. Confitémini Dómino,

et invocáte nomen eius: annuntiáte

inter gentes ópera eius. Allelúia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 104, 1. V. Šlovinkite Viešpatį ir

šaukitės jo vardo, skelbkite tautoms

jo darbus. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secún- dum Matthæum. (Matth. 22, 1–14)

In illo témpore: Loquebátur Iesus

princípibus sacerdótum et pharisæis

in parábolis, dicens: Símile factum

est regnum cælórum hómini regi,

qui fecit núptias fílio suo. Et misit

servos suos vocáre invitátos ad nu- ptias, et nolébant veníre. Iterum

misit álios servos, dicens: Dícite

invitátis: Ecce, prándium meum pa- rávi, tauri mei et altília occísa sunt,

et ómnia paráta: veníte ad núptias.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Matą

tęsinys. (Mt 22, 1–14)

Anuo metu Jėzus vėl ėmė kalbėti

vyresniesiems kunigams ir farizie- jams palyginimais: „Su dangaus ka- ralyste yra panašiai kaip su ka- raliumi, kuris kėlė savo sūnui ves- tuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pa- kviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie

nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siun- tė kitus tarnus, liepdamas: „Sakykite

pakviestiesiems: Štai aš surengiau

pokylį, mano jaučiai ir penimi ver-

Page 3 of 5

Illi autem neglexérunt: et abiérunt,

álius in villam suam, álius vero ad

negotiatiónem suam: réliqui vero

tenuérunt servos eius, et contuméliis

afféctos occidérunt. Rex autem cum

audísset, iratus est: et, missis exer- cítibus suis, pérdidit homicídas illos

et civitátem illórum succéndit. Tunc

ait servis suis: Núptiæ quidem pa- rátæ sunt, sed, qui invitáti erant, non

fuérunt digni. Ite ergo ad exitus

viárum et, quoscúmque invenéritis,

vocáte ad núptias. Et egréssi servi

eius in vias, congregavérunt omnes,

quos invenérunt, malos et bonos: et

implétæ sunt núptiæ discumbén- tium. Intrávit autem rex, ut vidéret

discumbéntes, et vidit ibi hóminem

non vestítum veste nuptiáli. Et ait

illi: Amíce, quómodo huc intrásti

non habens vestem nuptiálem? At

ille obmútuit. Tunc dixit rex minís- tris: Ligátis mánibus et pédibus eius,

míttite eum in ténebras exterióres:

ibi erit fletus et stridor déntium.

Multi enim sunt vocáti, pauci vero

elécti.

šiai papjauti, ir viskas surengta.

Ateikite į vestuves!“ Tačiau kviečia- mieji to nepaisė ir nuėjo kas sau:

vienas lauko arti, kitas prekiauti, o

kiti tarnus nutvėrę išniekino ir už- mušė. Tuomet karalius užsirūstino

ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino

anuos žmogžudžius ir padegė jų

miestą. Galop jis tarė tarnams:

„Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pa- kviestieji nebuvo verti. Todėl eikite

į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite

į vestuves.“ Tie tarnai išėjo į kelius

ir surinko visus, ką tik sutiko, blo- gus ir gerus. Vestuvių menė buvo

pilna sėdinčių už stalo. Karalius

atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten

žmogų, neapsirengusį vestuvių dra- bužiu. Jis tarė jam: „Bičiuli, kaip čia

įėjai, neturėdamas vestuvių drabu- žio?“ Tasai tylėjo. Tuomet karalius

paliepė tarnams: „Suriškite jam ran- kas ir kojas ir išmeskite jį laukan į

tamsybes. Ten bus verksmas ir dan- tų griežimas.“ Nes daug pašauktų,

bet maža išrinktų.“

Offertorium

Ps. 137, 7. Si ambulávero in médio

tribulatiónis, vivificábis me, Dómi- ne: et super iram inimicórum meó- rum exténdes manum tuam, et

salvum me fáciet déxtera tua.

Ofertorijus

Ps 137, 7. Jei aš vaikščiosiu var- ginamas, tu atgaivinsi mane, Vieš- patie, ir ant mano priešų rūstybės tu

ištiesi savo ranką, ir tavo dešinioji

išgelbės mane.

Secreta

Hæc múnera, quæsumus, Dómine,

Sekreta

Padaryk mums, meldžiame Tave,

Page 4 of 5

quæ óculis tuæ maiestátis offérimus,

salutária nobis esse concéde. Per

Dominum nostrum...

Viešpatie, išganingas šias dovanas,

kurias mes Tavo didybės akims au- kojame. Per mūsų Viešpatį...

Præfatio de Ss. Trinitate

Vere dignum et iustum est, æquum

et salutáre, nos tibi semper et ubíque

grátias ágere: Dómine, sancte Pater,

omnípotens ætérne Deus: Qui cum

unigénito Fílio tuo et Spíritu Sancto

unus es Deus, unus es Dóminus:

non in unius singularitáte persónæ,

sed in uníus Trinitáte substántiæ.

Quod enim de tua glória, revelánte

te, crédimus, hoc de Fílio tuo, hoc

de Spíritu Sancto sine differéntia

discretiónis sentímus. Ut in con- fessióne veræ sempiternæque Deitá- tis, et in persónis propríetas, et in

esséntia únitas, et in maiestáte ado- rétur æquálitas. Quam laudant An- geli atque Archángeli, Chérubim

quoque ac Séraphim: qui non

cessant clamáre cotídie, una voce

dicéntes: Sanctus.

Švenčiausiosios Trejybės prefacija

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir

išganinga, kad mes Tau visuomet ir

visur dėkotume, Viešpatie, šventasis

Tėve, visagali Dieve, kuris su

vienatiniu savo Sūnumi ir Šventąja

Dvasia esi vienas Dievas ir vienas

Viešpats – nėra tai Asmens vienu- mas, bet vienos prigimties Trejybė.

Juk tai, ką per Tavąjį apreiškimą

apie Tavo garbę tikime, be jokio

skirtumo pripažįstame Sūnui ir

Šventajai Dvasiai, kad, išpažįstant

tikrą ir amžiną Dievystę, būtų

šlovinamas ir Asmenų skirtingumas,

ir jų prigimties vienumas, ir jų lygus

didingumas. Jį garbina angelai ir

arkangelai, cherubinai ir serafimai;

kasdien nepaliauja garsiai šlovinti,

vienu balsu tardami: Šventas.

Communio

Ps. 118, 4–5. Tu mandásti mandáta

tua custodíri nimis: útinam diri- gántur viæ meæ, ad custodiéndas

iustificatiónes tuas.

Komunija

Ps 118, 4–5. Tu paliepei ištikimai

laikytis tavo įsakymų. Kad mano

keliai nenukryptų nuo tavo įstatų.

Postcommunio

Tua nos, Dómine, medicinális ope- rátio, et a nostris perversitátibus cle- ménter expédiat, et tuis semper fá- ciat inhærére mandátis. Per Domi- Postkomunija

Tegul Tavo gydantis veikimas, Vie- špatie, maloningai išvaduoja mus

nuo mūsų ydų ir padeda nuolat lai- kytis Tavo įsakymų. Per mūsų Vieš-