Page 1 of 5
XXI SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ
Gailestingumo ir meilės įstatymas, kurį mums šiandien primena
Evangelija, yra natūralus atsakas į Dievo požiūrį į mus; Dievas mums
atleido, todėl ir mes, jei nenorime būti pasmerkti, turime atleisti savo
broliams ir dovanoti jų skolas. Šv. apaštalas Paulius aprašo krikščionio
ginklą, kurį jis turi nešiotis, kad galėtų atsilaikyti prieš blogio jėgas
(Apaštalo skaitinys). Apginkluotas paties Dievo galybės jėga, jis gali
jaustis esąs visiškai saugus ir triumfuoti pasiekęs pergalę prieš savo sielos
priešus (introitas, Evangelija).
Introitus
Esth. 13, 9 et 10–11. In voluntáte
tua, Dómine, univérsa sunt pósita, et
non est, qui possit resístere voluntáti
tuæ: tu enim fecísti ómnia, cælum et
terram et univérsa, quæ cæli ámbitu
continéntur: Dominus universórum
tu es.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via:
qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Est 13, 9 ir 10–11. Visa pasilieka,
Viešpatie, tavo valdžioje, ir nėra kas
galėtų pasipriešinti tavo valiai, nes
tu padarei viską: dangų ir žemę ir
visa, kas yra dangaus plote: tu esi
visų Viešpats.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji
kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties
įstatyme.
Collecta
Famíliam tuam, quæsumus, Dómi- ne, contínua pietáte custódi: ut a
cunctis adversitátibus, te protegénte,
sit líbera, et in bonis áctibus tuo
nómini sit devóta. Per Dominum
nostrum...
Kolekta
Savo šeimą, meldžiame Tave, Vieš- patie, saugok nuolatine globa, kad,
Tau globojant, būtų laisva nuo bet
kokių kliūčių ir atsidavusi geriems
darbams dėl Tavo vardo. Per mūsų
Viešpatį...
Epistola
Lectio Epistolæ beáti Pauli Apóstoli
ad Ephésios. (Ephes. 6, 10–17)
Fratres: Confortámini in Dómino et
in poténtia virtútis eius. Indúite vos
Epistolė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pau- liaus Laiško efeziečiams. (Ef 6, 10–
17)
Broliai: Būkite tvirti Viešpatyje ir jo
galybės jėga. Apsiginkluokite visais
Page 2 of 5
armatúram Dei, ut póssitis stare
advérsus insídias diáboli. Quóniam
non est nobis colluctátio advérsus
carnem et sánguinem: sed advérsus
príncipes et potestátes, advérsus
mundi rectóres tenebrárum harum,
contra spirituália nequítiae, in cæ- léstibus. Proptérea accípite armatú- ram Dei, ut póssitis resístere in die
malo et in ómnibus perfécti stare.
State ergo succíncti lumbos vestros
in veritáte, et indúti lorícam iustítiæ,
et calceáti pedes in præparatióne
Evangélii pacis: in ómnibus sumén- tes scutum fídei, in quo póssitis
ómnia tela nequíssimi ígnea exstín- guere: et gáleam salútis assúmite: et
gládium spíritus, quod est verbum
Dei.
Dievo ginklais, kad galėtumėte iš- silaikyti prieš velnio klastas. Mes
grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet
su kunigaikštystėmis, valdžiomis,
šių tamsybių pasaulio valdovais ir
dvasinėmis blogio jėgomis dangaus
aukštumose. Todėl imkitės visų
Dievo ginklų, kad galėtumėte pik- tąją dieną pasipriešinti ir, visa nuga- lėję, išsilaikyti. Tad stovėkite, susi- juosę strėnas tiesa, apsivilkę teisu- mo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu
skleisti taikos Evangeliją. O svar- biausia, pasiimkite tikėjimo skydą,
su kuriuo užgesinsite visas ugningas
piktojo strėles. Pasiimkite ir išga- nymo šalmą bei Dvasios kalaviją,
tai yra Dievo žodį.
Graduale
Ps. 89, 1–2. Dómine, refúgium fac- tus es nobis, a generatióne et pro- génie. V. Priúsquam montes fíerent
aut formarétur terra et orbis: a sæ- culo et usque in sæculum tu es,
Deus.
Gradualas
Ps 89, 1–2. Viešpatie, tu buvai mū- sų užuovėja per kartų kartas. V. Pir- ma negu užgimė kalnai arba buvo
padaryta žemė ir jos rutulys, nuo
amžių ir per amžius tu esi tas, kuris
yra Dievas.
Alleluia
Allelúia, allelúia.
Ps. 113, 1. In éxitu Israel de Ægýp- to, domus Iacob de pópulo bárbaro.
Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 113, 1. Kai išėjo Izraelis iš Egip- to, Jokūbo namai iš svetimos tautos.
Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secún- dum Matthæum. (Matth. 18, 23–35)
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą
tęsinys. (Mt 18, 23–35)
Page 3 of 5
In illo témpore: Dixit Iesus dis- cípulis suis parábolam hanc: Assi- milátum est regnum cælórum hó- mini regi, qui vóluit ratiónem
pónere cum servis suis. Et cum
cæpísset ratiónem pónere, oblátus
est ei unus, qui debébat ei decem
mília talénta. Cum autem non habé- ret, unde rédderet, iussit eum dómi- nus eius venúmdari et uxórem eius
et fílios et ómnia, quæ habébat, et
reddi. Prócidens autem servus ille,
orábat eum, dicens: Patiéntiam habe
in me, et ómnia reddam tibi. Misér- tus autem dóminus servi illíus, dimí- sit eum et débitum dimísit ei. Eg- réssus autem servus ille, invénit
unum de consérvis suis, qui debébat
ei centum denários: et tenens suffo- cábat eum, dicens: Redde, quod
debes. Et prócidens consérvus eius,
rogábat eum, dicens: Patiéntiam
habe in me, et ómnia reddam tibi.
Ille autem nóluit: sed ábiit, et misit
eum in cárcerem, donec rédderet
débitum. Vidéntes autem consérvi
eius, quæ fiébant, contristáti sunt
valde: et venérunt et narravérunt
dómino suo ómnia, quæ facta fúe- rant. Tunc vocávit illum dóminus
suus: et ait illi: Serve nequam, omne
débitum dimísi tibi, quóniam rogásti
me: nonne ergo opórtuit et te
miseréri consérvi tui, sicut et ego tui
misértus sum? Et irátus dóminus
eius, trádidit eum tortóribus, quo- Anuo metu Jėzus savo mokiniams
pasakė tokį palyginimą: „Todėl su
dangaus karalyste yra panašiai kaip
su karaliumi, kuris sumanė atsiskai- tyti su savo tarnais. Jam pradėjus
apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris
buvo jam skolingas dešimt tūkstan- čių talentų. Kadangi šis neturėjo iš
ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti
jį kartu su žmona ir vaikais bei su
visa nuosavybe, kad būtų sumokėta.
Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas
maldavo: „Turėk man kantrybės! Aš
viską atiduosiu.“ Pasigailėjęs ano
tarno, valdovas paleido jį ir dova- nojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas
susitiko vieną savo tarnybos draugą,
kuris buvo jam skolingas šimtą de- narų, ir nutvėręs smaugė jį, sakyda- mas: „Atiduok skolą!“ Puolęs ant
kelių, draugas maldavo: „Turėk man
kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.“
Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į
kalėjimą, iki atiduos skolą. Matyda- mi, kas nutiko, kiti tarnai labai
nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo val- dovui, kas buvo įvykę. Tuomet, pa- sišaukęs jį, valdovas tarė: „Nedora- sis tarne, visą aną skolą aš tau
dovanojau, nes mane maldavai. Argi
nereikėjo ir tau pasigailėti savo
draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!“
Užsirūstinęs valdovas atidavė jį
budeliams, iki atiduos visą skolą.
Taip ir mano dangiškasis Tėvas pa- darys jums, jeigu kiekvienas iš