Page 1 of 5

1

IV DOMINICA POST PENTECOSTEN

IV SEKMADIENIS PO SEKMINIŲ

Introitus

Ps. 26, 1 et 2. Dóminus illuminàƟo mea, et salus mea,

quem Ɵmébo? Dóminus defénsor vitae meæ, a quo

trepidábo? Qui tríbulant me inimíci mei, ipsi infirmáƟ

sunt, et cecidérunt.

Ps. 26, 3. Si consístant advérsum me castra: non Ɵmébit

cor meum.

Ps 26, 1 ir 2. Viešpats mano šviesa ir mano išgelbėjimas

– ko turėčiau bijoƟs? Viešpats – manojo gyvenimo

gynėjas – dėl ko drebėsiu? Manieji priešai, kurie mane

engia, silpsta ir žūva.

Ps 26, 3. Jei prieš mane stos kariaunos, manoji širdis

nebijos.

Oratio

Da nobis, quæsumus, Dómine: ut et mundi cursus

pacífice nobis tuo órdine dirigátur; et Ecclésia tua

tranquílla devoƟóne lætétur. Per Dóminum nostrum

Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat

in unitate Spiritus SancƟ Deus, per omnia saecula

saeculorum. R. Amen.

Meldžiame Tave, ViešpaƟe, duok mums, kad ir pasaulio

vyksmas pagal Tavąją tvarką būtų mūsų labui taikingai

kreipiamas, ir Tavoji Bažnyčia romiu dievotumu

džiaugtųsi. Per mūsų ViešpaƧ Jėzų Kristų, tavo Sūnų,

kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios

vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

LécƟo Epístolæ beaƟ Pauli Apostoli ad Romános. (Rom.

8, 18–23)

Fratres: ExísƟmo, quod non sunt condígnæpassiónes

huius témporis ad futúram glóriam, quæ revelábitur in

nobis. Nam exspectáƟo creatúræ, revelaƟónem

filiórum Dei exspéctat. VanitáƟ enim creatúra subiécta

est, non volens, sed propter eum, qui subiécit eam in

SkaiƟnys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško

romiečiams. (Rom 8, 18–23)

Broliai: Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lyginƟs

su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija

su ilgesiu laukia, kada bus apreikšƟ Dievo vaikai. Mat

kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet

pavergėjo valia, – su vilƟmi, kad ir paƟ kūrinija bus

06.16

Page 2 of 5

2

spe: quia et ipsa creatúra liberábitur a servitúte

corrupƟónis, in libertátem glóriæ filiórum Dei. Scimus

enim quod omnis creatúra ingemíscit, et párturit usque

adhuc. Non solum áutem illa, sed et nos ipsi primíƟas

spíritus habéntes, et ipsi intra nos gémimus,

adopƟónem filiórum Dei exspectántes, redempƟónem

córporis nostri: in Christo Iesu Dómino nostro.

išvaduota iš pragaišƟes vergovės ir įgis Dievo vaikų

garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol

tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne Ɵk ji, bet ir mes

patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes

dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno

atpirkimo Kristuje Jėzuje mūsų Viešpatyje.

Graduale

Ps. 78, 9 et 10. PropíƟus esto, Dómine, peccáƟs nostris:

ne quándo dicant gentes: Ubi est Deus eórum? V.

Ádiuva nos, Deus salutáris noster: et propter honórem

nóminis tui, Dómine, líbera nos.

Ps 78, 9 ir 10. Būk gailesƟngas, ViešpaƟe, mūsų

nuodėmėms, kad niekada nesakytų tautos: „Kurgi yra

jūsų Dievas?“ V. Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau;

ir dėl savojo vardo garbės, ViešpaƟe, išlaisvink mus.

Alleluia

Page 3 of 5

3

Alleluia, alleluia.

Ps. 9, 5 et 10. V. Deus, qui sedes super thronum, et

iúdicas æquitátem: esto refúgium páuperum in

tribulaƟóne. Alleluia.

Aleliuja, aleliuja.

Ps 9, 5 ir 10. V. ViešpaƟe, kuris sėdi soste ir įgyvendini

teisingumą, būk vargšų prieglobsƟs negandoje. Aleliuja.

Evangelium

SequénƟa sancƟ Evangélii secundum Lucam. (Luc. 5, 1–

11)

In illo témpore: Cum turbæ irrúerent in Iesum, ut

audírent verbum Dei, et ipse stabat secus stagnum

Genézareth. Et vidit duas naves stantes secus stagnum:

piscatóres àutem descénderant, et lavábant réƟa.

Ascéndens áutem in unam navim, quæ erat Simónis,

rogávit eum a terra redúcere pusíllum. Et sedens

docébat de navícula turbas. Ut cessávit áutem loqui,

dixit ad Simónem: Duc in altum, et laxáte réƟa vestra in

captúram. Et respóndens Simon, dixit illi: Præcéptor,

per totam noctem laborántes, nihil cépimus: in verbo

áutem tuum laxábo rete. Et cum hoc Fecíss ent,

conclusérunt píscium mulƟtúdinem copiósam:

rumpebátur áutem rete eórum. Et annuérunt sóciis, qui

erant in ália navi, ut venírent, et adiuvárent eos. Et

venérunt, et implevérunt ambas navículas, ita ut pæne

mergeréntur. Quod cum vidéret Simon Petrus, prócidit

ad génua Iesu, dicens: Exi a me, quia homo peccátor

sum, Dómine. Stupor enim circumdéderat eum, et

omnes, qui cum illo erant in captúra píscium, quam

céperant: simíliter áutem Iacóbum et Ioánnem, İlios

Zebedæi, qui erant sócii Simónis. Et ait ad Simónem

Iesus: Noli Ɵmére: ex hoc iam hómines eris cápiens. Et

subdúcƟs ad terram návibus, relícƟs ómnibus, secúƟ

sunt eum.

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 5, 1–11)

Anuo metu: Kai minios veržėsi prie Jėzaus klausyƟs

Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero ir

pamatė dvi valƟs, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai

buvo išlipę iš jų ir plovė Ɵnklus. Įlipęs į vieną valƧ, kuri

buvo Simono, jis paprašė jį trupuƧ atsistumƟ nuo

kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valƟes. Baigęs

kalbėƟ, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite

Ɵnklus valksmui.“ Simonas jam atsakė: „Mokytojau,

mes, kiaurą nakƧ vargę, nieko nesugavome, bet dėl

tavo žodžio užmesiu Ɵnklus.“ Tai padarę, jie užgriebė

didelę daugybę žuvų, kad net Ɵnklai pradėjo trūkinėƟ.

Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje

valtyje, atplaukƟ į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė

žuvų abi valƟs, kad jos kone skendo. Tai matydamas,

Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas:

„Pasitrauk nuo manęs, ViešpaƟe, nes aš – nusidėjėlis!“

Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąsƟs dėl to valksmo

žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus

Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė

Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Išvilkę

į krantą valƟs, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.