Page 2 of 5

Epistola

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli

ad Romános.(Rom. 8, 12–17)

Fratres: Debitóres sumus non carni,

ut secúndum carnem vivámus. Si

enim secúndum carnem vixéritis,

moriémini: si áutem spíritu facta

carnis mortificavéritis, vivétis. Qui- cúmque enim spíritu Dei agúntur, ii

sunt fílii Dei. Non enim accepístis

spíritum servitútis íterum in timóre,

sed accepístis spíritum adoptiónis

filiórum in quo clamámus: Abba

(Pater). Ipse enimSpíritus testimó- nium reddit spirítuinostro, quod

sumus fílii Dei. Si áutem fílii, et he- rédes: herédes quidem Dei, coheré- des áutem Christi.

Epistolė

Skaitinys iš apaštalo Pauliaus Laiš- ko romiečiams.(Rom 8, 12–17)

Broliai: mes nesame skolingi kūnui,

kad gyventume pagal kūną. Jei jūs

gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet

jei dvasia marinate kūniškus dar- bus – gyvensite. Visi, vedami Dievo

Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi

gavote ne vergystės dvasią, kad vėl

bijotumėte, bet gavote įsūnystės

Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tė- ve!“ Pati Dvasia liudija mūsų dva- siai, kad esame Dievo vaikai. O jei

esame vaikai, tai ir paveldėtojai.

Dievo paveldėtojai ir Kristaus bend- rapaveldėtojai, jeigu tik su Juo ken- čiame, kad su Juo būtume pašlo- vinti.

Graduale

Ps. 30, 3; 70, 1. Esto mihi in Deum

protectórem, et in locum refúgii, ut

salvum me fácias.V. Deus, in te

sperávi: Dómine, non confúndar in

ætérnum.

Gradualas

Ps 30, 3; 70, 1. Būk man Dievas

globėjas ir prieglobsčio vieta, kad

mane išganytum. V. Dieve, tavimi

vyliausi; Viešpatie, lai nebūsiu su- gėdytas per amžius.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 47, 2. V. Magnus Dóminus, et

laudábilis valde: in civitáte Dei nos- tri, in monte sancto eius. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 47, 2. V. Didis Viešpats ir didžiai

šlovintinas mūsų Dievo mieste, jo

šventajame kalne. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secun- dum Lucam.(Luc. 16, 1–9)

In illo témpore: Dixit Iesus dis- Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką

tęsinys.(Lk 16, 1–9)

Anuo metu: Jėzus pasakė savo mo-

Page 3 of 5

cípulis suis parábolam hanc: Homo

quídam erat dives, qui habébat

víllicum: et hic diffamátus est apud

illum, quasi dissipásset bona ipsius.

Et vocávit illum, et ait illi: Quid hoc

áudio de te? redde ratiónem villi- catiónis tuæ: iam enim non póteris

villicáre. Ait áutem víllicus intra se:

Quid fáciam, quia dóminus meus

áufert a me villicatiónem? fódere

non váleo, mendicáre erubésco. Scio

quid fáciam, ut, cum amótus fúero a

villicatióne, recípiant me in domus

suas. Convocátis ítaque síngulis de- bitóribus dómini sui, dicébat primo:

Quantum debes dómino meo? At

ille dixit: Centum cados ólei. Dixí- tque illi: Accipe cautiónem tuam: et

sede cito, scribe quinquagínta.

Deinde álii dixit: Tu vero quantum

debes? Qui ait: Centum coros trítici.

Ait illi: Accipe lítteras tuas, et

scribe octogínta. Et laudávit dómi- nus víllicum iniquitátis, quia pru- dénter fecísset: quia fílii huius

sæculi prudentióres fíliis lucis in

generatióne sua sunt. Et ego vobis

dico: fácite vobis amícos de ma- mmóna iniquitátis: ut, cum defe- céritis, recípiant vos in ætérna

tabernácula.

kiniams šį palyginimą: „Buvo vie- nas turtingas žmogus ir turėjo ūk- vedį. Tas buvo jam apskųstas, esą

eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišau- kęs jį, šeimininkas pasakė: „Ką aš

girdžiu apie tave šnekant? Duok

savo ūkvedžiavimo apyskaitą, nes

daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu.“

O ūkvedys tarė sau: „Ką veiksiu,

kad šeimininkas atima iš manęs ūk- vedžiavimą? Kasti neįstengiu, o el- getauti – gėda. Žinau, ką daryti, kad

žmonės mane priimtų į savo namus,

kai būsiu atleistas iš tarnybos.“ Jis

pasikvietė po vieną savo šeimininko

skolininkus ir klausė pirmąjį: „Kiek

esi skolingas mano šeimininkui?“

Šis atsakė: „Šimtą statinių aliejaus.“

Tada jis tarė: „Imk savo skolos raš- tą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkias- dešimt.“ Paskui klausė kitą: „O kiek

tu skolingas?“ Anas atsakė: „Šimtą

saikų kviečių.“ Jis tarė: „Imk skolos

raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt.“ Šei- mininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį,

kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio

vaikai sumanesni tarp savųjų negu

šviesos vaikai. Ir aš jums sakau: da- rykitės bičiulių neteisiosios Mamo- nos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie

priimtų jus į amžinuosius namus.“

Offertorium

Ps. 17, 28 et 32. Pópulum húmilem

salvum fácies, Dómine, et óculos

superbórum humiliábis: quóniam

quis Deus præter te, Dómine?

Ofertorijus

Ps 17, 28 ir 32. Nusižeminusią tautą

išganysi, Viešpatie, ir išpuikėlių

akis pažeminsi; nes kas be tavęs yra

Dievas, Viešpatie?