Page 1 of 7
ŠVČ. KRISTAUS KŪNO ŠVENTĖ
Kristaus Kūno šventė atsirado XIII amžiuje. 1246 m. Lježo (Belgija)
vyskupas įvedė ją savo vyskupijoje atkakliai prašant šv. Julijonai,
vienuolyno, esančio ant Kornijono kalno, vyresniajai. Po keleto metų
Urbonas IV, buvęs Lježo arkidiakonas, įsakė švęsti šią šventę visai
Bažnyčiai. Iškilminga procesija su šventomis dovanomis padėjo šventei
užkariauti tikinčiųjų širdis, nes jiems tai buvo galimybė parodyti ne tik
tikėjimą realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje, bet ir savo dėkingumą
Dievui už visas geradarybes, kurias jie semia iš šio didingo Slėpinio.
Eucharistijos Slėpinys labai glaudžiai susijęs su Bažnyčios ir tikinčiųjų
gyvenimu. Tik iš Jo šis gyvenimas gauna paramą, Jame randa prasmę. Per
šv. Mišias Kristaus auka Golgotoje, amžinas ir neišsenkantis mūsų
atpirkimo šaltinis, realiai vyksta ant altoriaus ir nuolat aukojama Dievui
vienybėje su pačiu Kristumi.
Per Komuniją įvyksta glaudžiausias kiekvieno tikinčiojo susivienijimas
su Kristumi, paaukoto už mus, taip pat gyvenimo perkeitimas į Jo
gyvenimą. Krikšto vandens pagimdyti palaimingam gyvenimui, krikščionys
maitinasi Eucharistija kaip dangaus duona.
Šventės Mišios buvo sudarytos šv. Tomo Akviniečio. Jose atsispindi
šventojo dvasia, taip pat šio didingo teologo dogmatiškas tikslumas.
Introitus
Ps. 80, 17. Cibávit eos ex ádipe
fruménti, allelúia: et de petra, melle
saturávit eos, allelúia, allelúia,
allelúia.
Ps. 80, 2. Exsultáte Deo, adiutóri
nostro: iubiláte Deo Iacob.
Introitas
Ps 80, 17. Jis pamaitino juos ge- riausiais kviečiais, aleliuja, ir paso- tino medumi iš uolos, aleliuja, ale- liuja.
Ps 80, 2. Džiaukitės Dievu, mūsų
padėjėju, linksmai šūkaukite Jokū- bo Dievui.
Collecta
Deus, qui nobis sub Sacraménto
mirábili passiónis tuæ memoriam
reliquísti: tríbue, quæsumus, ita nos
Córporis et Sánguinis tui sacra
mystéria venerári; ut redemptiónis
Kolekta
Dieve, kuris Sakramente savo įsta- biosios kančios atminimą mums pa- likai, įgalink mus, meldžiame Tave,
šventąsias Tavo Kūno ir Kraujo pa- slaptis taip garbinti, kad Tavo at-
Page 2 of 7
tuæ fructum in nobis iúgiter sen- tiámus. Qui vivis et regnas...
pirkimo vaisių savyje visada pa- tirtume. Kuris gyveni ir viešpatau- ji...
Epistola
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli
ad Corínthios.(1 Cor. 11, 23–29)
Fratres: Ego énim accépi a Dómino
quod et trádidi vobis, quóniam Dó- minus Iesus, in qua nocte tradebátur,
accépit panem, et grátias ágens fre- git, et dixit: Accípite, et manducáte:
hoc est corpus meum, quod pro
vobis tradétur: hoc fácite in meam
commemoratiónem. Simíliter et cáli- cem, postquam coenávit, dícens: Hic
calix novum testaméntum est in meo
sánguine. Hoc fácite, quotiescúmque
bibétis, in meam commemoratió- nem. Quotiescúmque enim man- ducábitis panem hunc, et cálicem
bibétis, mortem Dómini annun- tiábitis, donec véniat. Itaque quicúm- que manducáverit panem hunc, vel
bíberit cálicem Dómini indígne, reus
erit córporis et sánguinis Dómini.
Probet áutem seípsum homo: et sic
de pane illo edat, et de cálice bibat.
Qui enim mandúcat et bibit indígne,
iudícium sibi mandúcat et bibit: non
diiúdicans corpus Dómini.
Epistolė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pau- liaus pirmojo Laiško korintie- čiams.(1 Kor 11, 23–29)
Broliai: Aš tai gavau iš Viešpaties
ir tai perdaviau jums, kad Viešpats
Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas,
paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos
maldą, laužė ir tarė: „Tai yra mano
kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Tai darykite mano atminimui.“
Taip pat po vakarienės jis paėmė
taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji
Sandora mano kraujyje. Kiek kartų
gersite, darykite tai mano atmi- nimui.“ Taigi, kada tik valgote šitą
duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs
skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis
ateis. Todėl kas nevertai valgo tos
duonos ar geria iš Viešpaties taurės,
tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir
Krauju. Teištiria žmogus pats save
ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria
iš tos taurės. Kas valgo ir geria to
Kūno neišskirdamas, tas valgo ir
geria sau pasmerkimą.
Graduale
Ps. 144, 15–16. Oculi ómnium in te
spérant, Dómine: et tu das illis es- cam in témpore opportúno. V. Ape- Gradualas
Ps 144, 15–16. Visų akys tavimi
viliasi, Viešpatie; ir tu duodi jiems
maisto tinkamu metu. V. Tu atveri
Page 3 of 7
ris tu manum tuam: et imples omne
ánimal benedictióne.
savo ranką ir pripildai kiekvieną
būtybę palaimos.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ioann. 6, 56–57. V. Caro mea vere
est cibus, et sánguis meus vere est
potus: qui mandúcat meam carnem,
et bibit meum sánguinem, in me
manet, et ego in eo.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Jn 6, 56–57. V. Mano kūnas išties
yra maistas, ir mano kraujas išties
yra gėrimas; kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują, pasilieka
manyje ir aš – jame.
Sequentia
Lauda, Sion, Salvatorem, / lauda
ducem et pastórem, / in hymniset
cánticis.
Quantum potes, tantum aude: / quia
maior omni laude, / nec laudáre
súfficis.
Laudis thema speciális, / panis vivus
et vitális, / hódie propónitur.
Quem in sacræ mensa coenæ, /
turbæ fratrum duodénæ, / datum non
ambígitur.
Sit laus plena, sit sonóra, / sit
iucúnda, sit decóra / mentis iubilátio.
Dies énim solémnis ágitur, / in qua
mensæ prima recólitur / huius insti- tútio.
In hac mensa novi Regis, / novum
Pascha novæ legis, / Phase vetus
términat.
Vetustátem nóvitas, / umbram fugat
véritas, / noctem lux elíminat.
Quod in coena Christus gessit, /
faciéndum hoc expréssit / in sui
Sekvencija
Šlovink, Sione, Išganytoją, / šlo- vink Vadą ir Ganytoją / himnais ir
giesmėmis!
Kiek pajėgi, tiek išdrįski, / nes Jis
didesnis už bet kokią šlovę, / Jį
šlovinti niekuomet nepakaks.
Ypatinga giesmės tema – / gyva ir
gaivinanti Duona / šiandien duoda- ma.
Ją ant šventos vakarienės stalo /
dvylikos brolių būriui / nedve- jodamas patiekė.
Tebus giesmė skardi, tebus garsi, /
tebus linksmas ir malonus sielos
džiūgavimas.
Nes švenčiama iškilminga diena, /
kai prisimenamas / pirmas šio val- gio įsteigimas.
Šiame naujo Karaliaus valgyje, /
naujojo įstatymo naujoje Pascho- je, / baigiasi senasis Perėjimas.
Senovę išvaro naujumas, / šešėlį –
tikrovė, / naktį pašalina šviesa.
Ką Kristus atliko vakarienėje, / tą
liepė daryti / Jo atminimui.
Page 4 of 7
memóriam.
Docti sacris institútis, / panem, vi- num in salútis / consecrámus hós- tiam.
Dogma datur Christiánis, / quod in
carnem tránsit panis, / et vinum in
sánguinem.
Quod non capis, quod non vides, /
animósa firmat fides, / præter rerum
órdinem.
Sub divérsis speciébus, / signis
tantum, et non rebus, / latent res
exímiæ.
Caro cibus, sánguis potus: / manet
tamen Christus totus, / sub utráque
spécie.
A suménte non concísus, / non
confráctus, non divísus: / integer
accípitur.
Sumit unus, sumunt mille: / quantum
isti, tantum ille: / nec sumptus
consúmitur.
Sumunt boni, sumunt mali: / sorte
tamen inæquáli, / vitæ vel intéritus.
Mors est malis, vita bonis: / vide,
paris sumptiónis, / quam sit dispar
éxitus.
Fracto demum sacrámento, / ne
vacílles, sed meménto, / tantum esse
sub fragménto, / quantum toto
tégitur.
Nulla rei fit scissúra: / signi tantum
fit fractúra, / qua nec status nec
statúra / signáti minúitur.
Ecce panis Angelorum, / factus cibus
Švento įsteigimo pamokyti, / duoną
ir vyną konsekruojame / kaip išga- ningą auką.
Krikščionims duota dogma, / kad į
Kūną virsta duona / ir į Kraują –
vynas.
Ko nesuvoki, ko nematai, / patvir- tina gyvas tikėjimas, / nepaisant
daiktų tvarkos.
Po skirtingais pavidalais, / kurie
tėra ženklai, o ne tikrovė, / slepiasi
ypatingi dalykai.
Kūnas yra valgis, Kraujas – gėri- mas, / bet visas Kristus lieka / abie- juose pavidaluose.
Priimančiojo neperskirtas, / neper- laužtas, nepadalintas – / priimamas
visas.
Gauna vienas, gauna tūkstantis, /
kiek šie, tiek ir tas, / bet valgomas
jis nemažėja.
Gauna gerieji, gauna blogieji, / ta- čiau nelygi jų dalia – / gyvenimas
arba žūtis.
Mirtis blogiems, gyvenimas ge- riems – / štai koks vienodo priėmi- mo / nevienodas galas.
O laužant sakramentą / nesvyruok,
bet atsimink, / kad kiek yra dale- lėje, / tiek slepiasi ir visame.
Tikrovėje nėra jokio skilimo, / lau- žiamas tik ženklas, / o Pažymėtasis
nesumažėja / nei būkle, nei ūgiu.
Štai angelų duona, / tapusi ke-
Page 5 of 7
viatórum: / vere panis filiórum, / non
mitténdus cánibus.
In figúris præsignátur, / cum Isaac
immolátur: / agnus Paschæ de- putátur: / datur manna pátribus.
Bone pastor, panis vere, / Iesu, nostri
miserére: / tu nos pasce, nos tuére: /
tu nos bona fac vidére, / in terra
vivéntium.
Tu, qui cuncta scis et vales: / qui nos
pascis hic mortáles: / tuos tibi com- mensáles, / coherédes et sodáles, /
fac sanctórum cívium. Amen.
Alleiua.
liautojų valgiu, / tikra duona vai- kams, / nemetama šunims.
Jau pavyzdžiais nurodyta: / kaip
Izaoko auka, / Velykoms skirtas
avinėlis, / protėviams duota mana.
Gerasis Ganytojau, tikra duona, /
Jėzau, pasigailėk mūsų! / Mus
ganyk ir saugok, / leisk išvysti
Tavo gėrybes / gyvųjų žemėje.
Tu viską žinai ir gali, / Tu ganai
mus čia mirtingus, / leisk ir ten, /
prie šventų piliečių stalo / sėdėti
kaip paveldėtojams ir draugams.
Amen.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secun- dum Ioánnem.(Ioann. 6, 56–59)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis
Iudæórum: Caro mea vere est cibus,
et sánguis meus vere est potus. Qui
mandúcat meam carnem, et bibit
meum sánguinem, in me manet, et
ego in illo. Sicut misit me vivens
Pater, et ego vivo propter Patrem: et
qui mandúcat me, et ipse vivet
propter me. Hic est panis, qui de
cælo descéndit. Non sicut mandu- cavérunt patres vestri manna, et
mórtui sunt. Qui mandúcat hunc
panem, vivet in ætérnum.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną
tęsinys.(Jn 6, 56–59)
Kas valgo mano kūną ir geria mano
kraują, tas pasilieka manyje, ir aš
jame. Kaip mane yra siuntęs
gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per
Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo,
gyvens per mane. Štai duona,
nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia,
kokią protėviai valgė ir mirė. Kas
valgo šią duoną – gyvens per am- žius.
Offertorium
Lev. 21, 6. Sacerdótes Dómini in- cénsum et panes ófferunt Deo: et
ídeo sancti erunt Deo suo, et non
pólluent nomen eius, allelúia.
Ofertorijus
Kun 21, 6. Viešpaties kunigai smil- kalus bei duoną aukoja Dievui; ir
dėl to jie bus šventi savo Dievui, ir
nesuterš jo vardo, aleliuja.