Page 1 of 11

1

PURIFICATIONE BEATÆ MARIÆ VIRGINIS

ŠVČ. M. MARIJOS APSIVALYMAS (GRABNYČIOS)

Žvakių šventinimas

Prieš Mišias kunigas, užsidėjęs baltą stulą ir kapą, eina prie žvakių, kurios padėtos prie altoriaus Epistolės pusėje.

Ten, stovėdamas veidu į altorių, kalba:

V. Dóminus vobíscum.

R. Et cum spíritu tuo.

Orémus. Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne

Deus, qui ómnia ex níhilo creásƟ, et iussu tuo per ópera

apum hunc liquórem ad perfecƟónem cérei veníre

fecísƟ: et qui hodiérna die peƟƟónem iusƟ Simeónis

implésƟ: te humíliter deprecámur; ut has cándelas ad

usus hóminum et sanitátem córporum et animárum,

sive in terra sive in aquis, per invocaƟónem tui

sancơssimi nóminis et per intercessiónem beátæ

Maríæ semper Vírginis, cuius hódie festa devóte

celebrántur, et per preces ómnium Sanctórum tuórum,

bene + dícere et sancƟ +ficáre dignéris: et huius plebis

tuæ, quæ illas honorífice in mánibus desíderat portáre

teque cantándo laudáre, exáudias voces de cælo sancto

tuo et de sede maiestáƟs tuæ: et propíƟus sis ómnibus

clamánƟbus ad te, quos redemísƟ preƟóso Sánguine

Fílii tui: Qui tecum vivit et regnat in sǽcula sæculórum.

R. Amen.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui hodiérna

die Unigénitum tuum ulnis sancƟ Simeónis in templo

sancto tuo suscipiéndum præsentásƟ: tuam súpplices

deprecámur cleménƟam; ut has cándelas, quas nos

fámuli tui, in tui nóminis magnificénƟam suscipiéntes,

gestáre cúpimus luce accénsas, bene + dícere et sancƟ

+ ficáre atque lúmine supérnæ benedicƟónis

accéndere dignéris: quátenus eas Ɵbi Dómino, Deo

nostro, offeréndo digni, et sancto igne dulcíssimæ

caritáƟs tuæ succénsi, in templo sancto glóriæ tuæ

repræsentári mereámur. Per eúndem Christum

Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Dómine Iesu Christe, lux vera, quæ illúminas

omnem hóminem veniéntem in hunc mundum:

effúnde bene + dicƟónem tuam super hos céreos, et

sancơ + fica eos lúmine gráƟæ tuæ, et concéde

propíƟus; ut, sicut hæc luminária igne visíbili accénsa

noctúrnas depéllunt ténebras; ita corda nostra invisíbili

igne, id est, SancƟ Spíritus splendóre illustráta, ómnium

viƟórum cæcitáte cáreant: ut, purgáto menƟs óculo, ea

cérnere possímus, quæ Ɵbi sunt plácita et nostræ salúƟ

uơlia; quátenus post huius sǽculi caliginósa discrímina

ad lucem indeficiéntem perveníre mereámur. Per te,

Christe Iesu, Salvátor mundi, qui in Trinitáte perfécta

vivis et regnas Deus, in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui per

Móysen fámulum tuum puríssimum ólei liquórem ad

V. Viešpats su jumis.

R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Šventasis Dieve, visagali Tėve, amžinasis

Dieve, Tu visa sutvėrei iš nieko, Tu padarei, kad Tavo

valia ir bičių darbu šis skysƟs taptų tobulu vašku, ir

šiandien išpildei teisiojo Simeono prašymą. Nuolankiai

Tave meldžiame, kad teiktumeisi pa + laiminƟ ir pa +

švenƟnƟ šias žvakes žmonių naudojimui ir kūno bei

sielos sveikatai, Ɵek žemėje, Ɵek jūroje, mums

šaukianƟs Tavo švenčiausiojo vardo ir užtariant

Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, kurios šventė

šiandien pamaldžiai minima. Iš savo šventojo dangaus

ir nuo savo didybės sosto išgirsk balsus šių savo žmonių,

kurie jas trokšta pagarbiai nešƟ rankose ir Tave šlovinƟ

giesme. Būk maloningas visiems, kurie Tavęs šaukiasi,

nes juos atpirkai savo Sūnaus brangiausiuoju krauju. Jis

su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius.

R. Amen.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu šiandien savąjį

Viengimį aƟdavei į šventojo Simeono rankas, kad Jis

būtų paaukotas Tavo šventykloje. Nuolankiai

meldžiame Tavo gerumą, kad šias žvakes, kurias mes,

Tavo tarnai, gavome Tavo vardui išaukšƟnƟ ir norime

nešƟ degančias, teiktumeisi pa + laiminƟ ir pa +

švenƟnƟ bei uždegƟ dieviškosios palaimos šviesa.

Suteik, kad mes, kurie jas aukojame Tau, ViešpaƟe,

mūsų Dieve, kada nors patys užsiliepsnoję šventąja

Tavo saldžiosios meilės liepsna, būtume verƟ paaukoƟ

Tavo šlovės šventykloje. Per Tąjį Kristų, mūsų ViešpaƧ.

R. Amen.

Melskimės. ViešpaƟe Jėzau Kristau, Ɵkroji šviesa, kuri

apšvieƟ kiekvieną žmogų, ateinanƧ į šį pasaulį, išliek

savo pa + laiminimą šioms žvakėms, pa + švenƟnk jas

savosios malonės šviesa ir maloningai suteik, kad kaip

šie šviestuvai, uždegƟ regima šviesa, nuveja nakƟes

tamsybes, taip ir mūsų širdys, nušviestos nematomos

ugnies, tai yra Šventosios Dvasios švytėjimo, prarastų

visokių ydų aklumą. Padaryk, kad nuvalius mūsų sielos

akis, mes galėtume regėƟ tai, kas Tau malonu ir

naudinga mūsų išganymui, kad po šio tamsaus pasaulio

išbandymų būtume verƟ kada nors pasiekƟ

nenykstančią šviesą. Per Tave, Kristau Jėzau, pasaulio

Išganytojau, kuris, būdamas Dievas, tobuloje Trejybėje

gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu per savo tarną

Mozę liepei paruošƟ gryno aliejaus skysčio žibintams

02.02

Page 2 of 11

2

luminária ante conspéctum tuum iúgiter concinnánda

præparári iussísƟ: bene + dicƟónis tuæ gráƟam super

hos céreos benígnus infúnde; quátenus sic

adminístrent lumen extérius, ut, te donánte, lumen

Spíritus tui nostris non desit menƟbus interius. Per

Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Orémus. Dómine Iesu Christe, qui hodiérna die, in

nostræ carnis substánƟa inter hómines appárens, a

parénƟbus in templo es præsentátus: quem Símeon

venerábilis senex, lúmine Spíritus tui irradiátus,

agnóvit, suscépit et benedíxit: præsta propíƟus; ut,

eiúsdem Spíritus SancƟ gráƟa illumináƟ atque edócƟ,

te veráciter agnoscámus et fidéliter diligámus: Qui vivis

et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Tavo akivaizdoje. Meilingai išliek savo

pa + laiminimo malonę šioms žvakėms, kad jos taip

teiktų išorinę šviesą, jog, Tau dovanojant, mūsų sieloms

netrūktų vidinės Tavo Dvasios šviesos. Per Kristų, mūsų

ViešpaƧ. R. Amen.

Melskimės. ViešpaƟe Jėzau Kristau, Tu, pasirodęs tarp

žmonių mūsų kūno pavidale, šiandien buvai tėvų

paaukotas šventykloje. Garbingasis senelis Simeonas,

apšviestas Tavo Dvasios šviesa, pažino Tave, paėmė į

rankas ir palaimino. Maloningai suteik, kad mes, tos

Šventosios Dvasios malonės apšviesƟ ir pamokyƟ, Tave

Ɵkrai pažintume ir išƟkimai mylėtume. Tu gyveni ir

viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Po to kunigas įdeda smilkalų į smilkytuvą ir triskart apšlaksto žvakes, kalbėdamas:

Aspérges me, Dómine, hyssópo, et mundábor: lavábis

me, et super nivem dealbábor.

Apšlakstyk mane, ViešpaƟe, yzopu, ir būsiu tyras,

nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.

Tada jas triskart apsmilko.

Žvakių dalijimas

Prie altoriaus ateina vienas vyresnysis kunigas ar klierikas, stovinƟs celebrantas iš jo gauna žvakę. Po to kunigas,

stovėdamas viduryje prie altoriaus, atsigręžęs į žmones dalija žvakes: kunigui, iš kurio pats gavo; diakonui ir

subdiakonui; esanƟems dvasininkams, pradėdamas nuo vyresniųjų, galiausiai pasauliečiams. Visi, išskyrus

prelatus, priima žvakę atsiklaupę, pabučiuoja kunigo ranką ir žvakę. Dalijant žvakes, giedama:

Page 3 of 11

3

AnƟphona

Luc. 2, 32. Lumen ad revelaƟónem génƟum: et glóriam

plebis tuæ Israel.

CanƟcum

Luc. 2, 29–31

Nunc dimíƫs servum tuum, Dómine, * secúndum

verbum tuum in pace.

Ant. Lumen...

Quia vidérunt óculi mei * salutáre tuum.

Ant. Lumen...

Quod parásƟ * ante fáciem ómnium populórum.

Ant. Lumen...

AnƟfona

Lk 2, 32. Šviesą pagonims apšviesƟ ir Tavosios Izraelio

tautos garbę.

Giesmė

Lk 2, 29–31

Dabar atleiski, ViešpaƟe, savo tarną, * kaip buvai

pažadėjęs, ramybėje.

Ant. Šviesą...

Nes mano akys išvydo * Tavo išgelbėjimą.

Ant. Šviesą...

Kurį Tu prirengei * visų tautų akivaizdoje.

Ant. Šviesą...

Giesmės eilutės ir anƟfona kartojami, kol baigiamas žvakių dalijimas. Tuomet giedama:

Glória Patri, et Fílio, * et Spirítui Sancto.

Ant. Lumen...

Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, * et in sǽcula

sæculórum. Amen.

Ant. Lumen...

Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.

Ant. Šviesą...

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžius.

Amen.

Ant. Šviesą...

Baigus dalinƟ žvakes giedama: