Page 1 of 6
RUGSĖJO METŲ KETVIRČIO TREČIADIENIS
Rugsėjo Metų ketvirtis prasideda trečiadienį po rugsėjo 14 dienos. Šią
dieną mes prisimename džiaugsmingą įvykį – žydų sugrįžimą iš Babilono
vergijos (skaitinys iš Senojo Testamento). Evangelijos ir kolektos primena
apie maldą ir pasninką.
Introitus
Ps. 80, 2, 3, 4 et 5. Exsultáte Deo,
adiutóri nostro: iubiláte Deo Iacob:
súmite psalmum iucúndum cum
cíthara: cánite in inítio mensis tuba,
quia præcéptum in Israel est, et
iudícium Deo Iacob.
Ps. 80, 6. Testimónium in Ioseph
pósuit illud, cum exíret de terra
Ægýpti: linguam, quam non nóve- rat, audívit.
Introitas
Ps 80, 2, 3, 4 ir 5. Džiūgaukite Die- vui, mūsų padėjėjui; krykštaukite
Jokūbo Dievui. Giedokite psalmę ir
pritarkite kanklėmis. Tesuskamba
trimitas mėnesio pradžioje, juk tai
įstatas Izraeliui, Jokūbo Dievo įsa- kas.
Ps 80, 6. Jis davė jį Juozapo
giminei, jai išėjus iš Egipto žemės:
balsą, kurio nepažinojo, išgirdo.
Collecta
Misericórdiæ tuæ remédiis, quæsu- mus, Dómine, fragílitas nostra sub- sístat: ut, quæ sua conditióne atté- ritur, tua deméntia reparétur. Per
Dominum nostrum...
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, padėk
mums, silpniems, savo gailestinga
pagalba, kad tai, kas dėl savo pri- gimties žūva, Tavo gailestingumu
būtų atitaisyta. Per mūsų Viešpatį...
Epistola
Lectio Amos Prophetæ. (Amos. 9,
13 – 15)
Hæc dicit Dominus Deus: Ecce, dies
veniunt: et comprehendet arator
messorem, te calcator uvæ mitten- tem semen: et stillabunt montes
dulcedinem, et omnes colles culti
erunt. Et convertam captivitatem
populi mei Israel: et ædificabunt
Epistolė
Skaitinys iš pranašo Amoso knygos.
(Am 9, 13–15)
Taip kalba Viešpats Dievas: „Tikrai
ateina dienos, kai artojas pasivys
pjovėją ir vynuogių traiškytojas sė- jėją. Kai kalnai lašės saldžiu vynu ir
visomis kalvomis jis tekės, sugrą- žinsiu Izraelio, savo tautos, trem- tinius, – jie atstatys sugriautus mies-
Page 2 of 6
civitates desertas et inhabitabunt: et
plantabunt vineas et bibent vinum
earum: et facient hortos et comedent
fructus eorum. Et plantabo eos super
humum suam: et non evellam eos
ultra de terra sua, quam dedi eis:
dicit Dominus, Deus tuus.
tus ir juose gyvens, veis vynuo- gynus ir gers jų vyną, sodins sodus
ir valgys jų vaisius. Juos pasodinsiu
jų žemėje, ir jie niekad daugiau
nebus išrauti iš žemės, kurią aš
jiems daviau“, – kalbėjo Viešpats,
tavo Dievas.
Graduale
Ps. 112, 5–7. Quis sicut Dominus,
Deus noster, qui in altis habitat, et
humilia respicit in cælo et in terra?
V. Suscitans a terra inopem et de
stercore erigens pauperem.
Gradualas
Ps 112, 5–7. Kas yra kaip Viešpats,
mūsų Dievas, kuris sėdi aukštybėse
ir permato nusižeminusius danguje
ir žemėje? V. Jis pakelia iš dulkių
beturtį, ištraukia elgetą iš šiukšlyno.
Collecta
Præsta, quæsumus, Domine, fami- liæ tuæ supplicanti: ut, dum a cibis
corporalibus se abstinet, a vitiis
quoque mente ieiunet. Per Domi- num nostrum...
Kolekta
Duok savo tarnams, Viešpatie, nuo- lankiai Tave meldžiantiems, kad,
susilaikydami nuo kūniško maisto,
pasninkautų ir dvasiškai, atsikraty- dami ydų. Per mūsų Viešpatį...
Epistola
Léctio libri Esdræ. (Neh. 8, 1–10)
In diébus illis: Congregátus est om- nis pópulus quasi vir unus ad pla- téam, quæ est ante portam aquárum:
et dixérunt Esdræ scribæ, ut afférret
librum legis Moysi, quam præcé- perat Dóminus Israéli. Attulit ergo
Esdras sacérdos legem coram multi- túdine virórum et mulíerum, cunc- tísque qui póterant intellégere, in die
prima mensis séptimi. Et legit in eo
apérte in platéa, quæ erat ante por- tam aquárum, de mane usque ad
Epistolė
Skaitinys iš Nehemijo knygos (Neh
8, 1–10)
Anomis dienomis: Visi žmonės su- sirinko į aikštę priešais Vandens
vartus. Jie paprašė Rašto žinovą Ez- rą pateikti Mozės Mokymo knygą,
kurią Viešpats buvo davęs Izraeliui.
Tad septintojo mėnesio pirmąją die- ną kunigas Ezra pateikė Mokymą
sueigai – ir vyrams, ir moterims, ir
visiems, kurie galėjo klausytis ir
suprasti. Tai įvyko septintojo mėne- sio pirmąją dieną. Jis skaitė iš jos
atsigręžęs į aikštę prie Vandens var-
Page 3 of 6
médiam diem, in conspéctu virórum
et mulíerum et sapiéntium: et aures
omnis pópuli erant eréctæ ad lib- rum. Stetit autem Esdras scriba su- per gradum lígneum, quem fécerat
ad loquendum. Et apéruit librum co- ram omni pópulo: super univérsum
quippe pópulum eminébat: et cum
apieruísset eum, stetit omnis pópu- lus. Et benedíxit Esdras Dómino,
Deo magno: et respóndit omnis pó- pulus: Amen, Amen: élevans manus
suas: et incurváti sunt et adoravé- runt Deum proni in terram. Porro
levítæ siléntium faciébant in pópulo
ad audiéndam legem: pópulus autem
stabat in gradu suo. Et legérunt in
libro legis Dei distíncte et apérte ad
intellegéndum: et intellexérunt, cum
legerétur. Dixit autem Nehemías, et
Esdras sacérdos et scriba, et levítæ
interpretántes univérso pópulo: Dies
sanctificátus est Dómino, Deo nost- ro, nolíte lugére et nolíte flere. Et
dixit eis: Ite, comédite pínguia et
bíbite mulsum, et míttite partes his,
qui non præparavérunt sibi: quia
sanctus dies Dómini est, et nolíte
contristári: gáudium étenim Dómini
est fortitúdo nostra.
tų nuo aušros iki vidudienio ir vy- rams, ir moterims, ir galėjusiems su- prasti. Žmonės ausis ištempę klau- sėsi Mokymo knygos. Rašto žinovas
Ezra stovėjo ant medinės pakylos,
kuri buvo tam tikslui pastatyta. Ezra
atskleidė knygą visų žmonių akyse,
nes jis stovėjo aukščiau už visus
žmones. Jam atvėrus knygą, visi
žmonės atsistojo. Ezrai pašlovinus
Viešpatį, didingąjį Dievą, žmonės
atsakė: „Amen! Amen!“ – iškeldami
rankas. Tada jie nusilenkė ir pagar- bino Viešpatį, kniūbsčia parpuldami
ant žemės. Ir levitai padėjo žmo- nėms suprasti Mokymą, jiems sto- vint savo vietose. Jie skaitė iš kny- gos – iš Dievo Mokymo, išversdami
jį ir paaiškindami jo prasmę. Taip
jie galėjo suprasti, kas buvo skaito- ma. Valdytojas Nehemijas, kunigas
ir Rašto žinovas Ezra ir levitai, aiš- kindami žmonėms, visiems jiems
sakė: „Ši diena yra šventa Viešpa- čiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir
neverkite.“ Mat, girdėdami Moky- mo žodžius, žmonės verkė. Be to,
jis tarė jiems: „Eikite, valgykite rin- ktinių valgių ir gerkite saldžių gėri- mų, skirdami jų dalį tiems, kurie
nieko neturi sau pasiruošę, nes ši
diena yra šventa mūsų Viešpačiui.
Nebūkite liūdni, nes džiugesys
Viešpatyje yra jūsų stiprybė.“
Graduale
Ps. 32, 12 et 6. Beáta gens, cuius est
Gradualas
Ps 32, 12 ir 6. Palaiminta tauta, ku-
Page 4 of 6
Dóminus Deus eórum: pópulus,
quem elégit Dóminus in hereditátem
sibi. V. Verbo Dómini cæli firmáti
sunt: et spíritu oris eius omnis virtus
eórum.
rios Dievas yra Viešpats: tauta, ku- rią Viešpats išsirinko savo paveldu.
V. Viešpaties žodžiu buvo padaryti
dangūs ir jo burnos alsavimu visos
jų galybės.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secún- dum Marcum. (Marc. 9, 16–28)
In illo témpore: Respóndens unus de
turba, dixit ad Iesum: Magíster,
áttuli fílium meum ad te, habéntem
spíritum mutum: qui, ubicúmque
eum apprehénderit, allídit illum, et
spumat et stridet déntibus et aréscit:
et dixi discípulis tuis, ut eiícerent
illum, et non potúerunt. Qui respón- dens eis, dixit: O generátio incré- dula, quámdiu apud vos ero?
quámdiu vos pátiar? Afférte illum
ad me. Et attúlerunt eum. Et cum
vidísset eum, statim spíritus contur- bávit illum: et elísus in terram,
volutabátur spumans. Et interrogávit
patrem eius: Quantum témporis est,
ex quo ei hoc áccidit? At ille ait: Ab
infántia: et frequénter eum in ignem
et in aquas misit, ut eum pérderet.
Sed si quid potes, ádiuva nos, mi- sértus nostri. Iesus autem ait illi: Si
potes credere, ómnia possibília sunt
credénti. Et contínuo exclámans pa- ter pueri, cum lácrimis aiébat: Cre- do, Dómine: ádiuva incredulitátem
meam. Et cum vidéret Iesus con- curréntem turbam, comminátus est
spirítui immundo, dicens illi: Surde
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Morkų
tęsinys. (Mk 9, 16–28)
Anuo metu vienas iš minios at- sakydamas tarė Jėzui: „Mokytojau,
aš atvedžiau pas tave sūnų, kuris yra
nebylės dvasios apsėstas. Kur tik
sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos
jam eina putos, jis griežia dantimis
ir pastyra. Aš prašiau tavo mokinius
išvaryti dvasią, bet jie nevaliojo.“
Tada Jėzus tarė: „O netikinti gi- mine! Iki kol man reikės su jumis
būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite
jį pas mane!“ Jie atvedė. Vos pa- mačiusi Jėzų, dvasia ėmė tąsyti ber- niuką, šis parpuolė ant žemės ir
apsiputojęs pradėjo blaškytis. Jėzus
paklausė tėvą: „Ar nuo seniai jam
taip darosi?“ Šis atsakė: „Nuo pat
kūdikystės. Dvasia jį dažnai į ugnį
įstumdavo ir į vandenį, norėdama
pražudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk
mūsų ir padėk mums!“ Jėzus jam
atsakė: „Jei ką gali“?! Tikinčiam
viskas galima!“ Vaiko tėvas sušuko:
„Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“
Matydamas susibėgančią minią,
Jėzus sudraudė netyrąją dvasią:
„Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau,
išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“
Page 5 of 6
et mute spíritus, ego præcípio tibi,
exi ab eo: et ámplius ne intróëas in
eum. Et exclámans et multum dis- cérpens eum, éxiit ab eo, et factus
est sicut mórtuus, ita ut multi dí- cerent: Quia mórtuus est. Iesus
autem tenens manum eius, elevávit
eum, et surréxit. Et cum introísset in
domum, discípuli eius secréto in- terrogábant eum: Quare nos non
potúimus eiícere eum? Et dixit illis:
Hoc genus in nullo potest exíre nisi
in oratióne et ieiúnio.
Dvasia, klykdama ir smarkiai jį
purtydama, išėjo. O berniukas liko
tarsi lavonas, ir daugelis sakė: „Jis
mirė.“ Bet Jėzus paėmė jį už rankos,
pakėlė, ir jis atsistojo. Kai Jėzus
grįžo namo, mokiniai, pasilikę su
juo vieni, klausė: „Kodėl mes
ngalėjome jos išvaryti?“ O jis asakė:
„Ta veislė neišvaroma niekuo kitu,
tik malda ir pasninku.“
Offertorium
Ps. 118, 47 et 48. Meditábor in
mandátis tuis, quæ diléxi valde: et
levábo manus meas ad mandáta tua,
quæ diléxi.
Ofertorijus
Ps 118, 47 ir 48. Mėgaujuosi tavo
įsakymais, nes juos myliu; ištiesiu
savo rankas į tavo įsakymus, ku- riuos pamilau.
Secreta
Hæc hóstia, Dómine, quæsumus,
emúndet nostra delícta: et ad sac- rifícium celebrándum, subditórum
tibi córpora mentésque sanctíficet.
Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, kad
šios atnašos nuvalytų mūsų kaltes.
Tepašvenčia jos mūsų, Tavo tarnų,
kūną ir sielą, kad galėtume jas at- našauti. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio communis
Vere dignum et iustum est, æquum
et salutare, nos tibi semper et ubique
gratias agere: Domine, sancte Pater,
omnipotens æterne Deus: per Chris- tum, Dominum nostrum. Per quem
maiestatem tuam laudant Angeli,
adorant Dominationes, tremunt Po- testates. Cæli cælorumque Virtutes
ac beata Seraphim socia exsul- Bendroji prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir
išganinga, kad mes Tau visuomet ir
visur dėkotume, Viešpatie, šventasis
Tėve, visagali amžinasis Dieve, per
Kristų mūsų Viešpatį. Per Jį Tavo
didybę šlovina angelai, garbina
viešpatystės, dreba galybės. Dangūs
ir dangiškosios kariaunos, taip pat ir
palaimintieji serafimai vieningu
Page 6 of 6
tatione concelebrant. Cum quibus et
nostras voces ut admitti iubeas,
deprecamur, supplici confessione
dicentes: Sanctus.
džiūgavimu drauge aukština. Pra- šome, liepk, kad į jų tarpą būtų
priimti ir mūsų balsai, su nuolankiu
išpažinimu tariantys: Šventas.
Communio
Neh. 8, 10. Comédite pínguia et
bíbite mulsum, et míttite partes his,
qui non præparavérunt sibi: sanctus
enim dies Dómini est, nolíte con- tristári: gáudium étenim Dómini est
fortitúdo nostra.
Komunija
Neh 8, 1–10. Valgykite rinktinių
valgių ir gerkite saldžių gėrimų,
skirdami jų dalį tiems, kurie nieko
neturi pasiruošę, nes ši diena yra
šventa mūsų Viešpačiui. Nebūkite
liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra
jūsų stiprybė.
Postcommunio
Suméntes, Dómine, dona cæléstia,
supplíciter deprecámur: ut, quæ sé- dula servitúte, donánte te, gérimus,
dignis sénsibus tuo múnere capiá- mus. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Priimdami šias dangiškąsias dova- nas, nuolankiai Tave, Viešpatie,
meldžiame, kad tai, ką Tavo valia
nuoširdžiu tarnavimu atliekame,
leistum vertai suvokti jausmais. Per
mūsų Viešpatį...