Page 1 of 5

ŠVČ. M. MARIJOS ROŽANČINĖS MINĖJIMAS

Viduramžiais diduomenėje buvo paplitęs senovės romėnų paprotys

nešioti ant galvos gėlių vainiką. Tokie vainikai buvo dovanojami žymiems

žmonėms, norint pareikšti jiems pagarbą. Dievo Motina, dangaus ir mūsų

sielų Karalienė, turi teisę į tokį pat pagerbimą, todėl Bažnyčia mus kviečia

dovanoti Jai trigubą karoliukų maldą arba tris rožių vainikus, kuriuos Ji

pati pavadino Rožančiumi. Marijos Rožančinės šventė buvo įvesta siekiant

įamžinti pergalę prieš turkus prie Lepanto, pasiektą 1574 m. spalio 7 d.

Rožančiaus maldų dėka. Iš pradžių šventė buvo vietinė, vėliau ji įtraukta į

bažnytinį kalendorių.

Introitus

Gaudeamus omnes in Domino, diem

festum celebrantes sub honore bea- tæ Mariæ Virginis: de cuius sole- mnitate gaudent Angeli et collau- dant Filium Dei.

Ps. 44, 2. Eructavit cor meum ver- bum bonum: dico ego opera mea

Regi.

Introitas

Džiaukimės visi Viešpatyje, švęsda- mi šventę palaimintosios Mergelės

Marijos garbei; dėl šios iškilmės

džiaugiasi angelai ir drauge šlovina

Dievo Sūnų.

Ps 44, 2. Iš mano širdies veržiasi

geras žodis; aš skiriu savo veikalą

Karaliui.

Collecta

Deus, cuius Unigenitus per vitam,

mortem et resurrectionem suam no- bis salutis æternæ præmia compara- vit: concede, quæsumus; ut, hæc

mysteria sacratissimo beatæ Mariæ

Virginis Rosario recolentes, et imi- temur quod continent, et quod

promittunt, assequamur. Per eum- dem Dominum nostrum...

Kolekta

Dieve, kurio vienatinis Sūnus savo

gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu

mums prirengė amžinąjį išganymą,

suteik, meldžiame Tave, kad šven- čiausiu palaimintosios Mergelės

Marijos Rožančiumi minėdami šias

paslaptis, vykdytume tai, kas jose

skelbiama, ir pasiektume, kas jose

pažadėta. Per Tąjį mūsų Viešpatį...

Lectio

Lectio libri Sapientiæ. (Prov. 8, 22–

24 et 32–35)

Dominus possedit me in initio via- Skaitinys

Skaitinys iš Patarlių knygos. (Pat 8,

22–24 ir 32–35)

Viešpats sukūrė mane savo kelių

Page 2 of 5

rum suarum, antequam quidquam

faceret a principio. Ab æterno ordi- nata sum et ex antiquis, antequam

terra fieret. Nondum erant abyssi, et

ego iam concepta eram. Nunc ergo,

filii, audite me: Beati, qui cus- todiunt vias meas. Audite disci- plinam, et estote sapientes, et nolite

abicere eam. Beatus homo, qui audit

me et qui vigilat ad fores meas

cotidie, et abservat ad postes ostii

mei. Qui me invenerit, inveniet

vitam et hauriet salutem a Domino.

pradžioje, pirmąjį iš savo seniai at- liktų darbų. Prieš amžius buvau su- kurta, pačioje pradžioje, prieš žemės

pradžią. Kai dar nebuvo gelmių, bu- vau pagimdyta. Dabar tad, mano

vaikai, klausykite manęs; laimingi

yra tie, kurie laikosi mano kelių.

Klausykitės pamokymo ir būkite iš- mintingi; jo neatmeskite! Laimingas

žmogus, kuris manęs klauso, ateida- mas kasdien anksti prie mano vartų,

budėdamas prie mano durų. Juk kas

randa mane, randa gyvenimą ir gau- na malonę iš Viešpaties.

Graduale

Ps. 44, 5, 11 et 12. Propter verita- tem et mansuetudinem et iustitiam,

et deducet te mirabiliter dextera tua.

V. Audi, filia, et vide, et inclina au- rem tuam: quia concupivit Rex spe- ciem tuam.

Gradualas

Ps 44, 5, 11 ir 12. Už tiesą, romumą

ir teisingumą tegul tave nuostabiai

veda tavo dešinioji. V. Klausyk,

dukra, įsiklausyk ir įsidėmėk: Ka- ralius trokšta tavo grožio.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Sollemnitas gloriosæ Virginis Ma- riæ ex semine Abrahæ, ortæ de tribu

Iuda, clara ex stirpe David. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Čia iškilmė garbingiausiosios Mer- gelės Marijos iš Abraomo tautos,

Judo genties, garsios Dovydo gimi- nės. Aleliuja.

Evangelium

Sequentia sancti Evangelii secun- dum Lucam (Luc. 1, 26–38)

In illo témpore: Missus est Angelus

Gábriel a Deo in civitátem Galilææ,

cui nomen Názareth, ad Vírginem

desponsátam viro, cui nomen erat

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką

tęsinys. (Lk 1, 26–38)

Anuo metu: Angelas Gabrielius bu- vo Dievo pasiųstas į Galilėjos mies- tą, kuris vadinasi Nazaretas, pas

mergelę, sužadėtą su vyru, vardu

Page 3 of 5

Ioseph, de domo David, et nomen

Vírginis María. Et ingréssus Ange- lus ad eam, dixit: Ave, grátia plena;

Dóminus tecum: benedícta tu in mu- liéribus. Quæ cum audisset, turbata

est in sermone eius: et cogitabat,

qualis esset ista salutatio. Et ait An- gelus ei: Ne timeas, Maria, invenisti

enim gratiam apud Deum: ecce,

concipies in utero et paries filium, et

vocabis nomen eius Iesum. Hic erit

magnus, et Filius Altissimi vocabi- tur, et dabit illi Dominus Deus

sedem David, patris eius: et regnabit

in domo Iacob in æternum, et regni

eius non erit finis. Dixit autem

Maria ad Angelum: Quomodo fiet

istud, quoniam, virum non cognos- co? Et respondens Angelus, dixit ei:

Spiritus Sanctus superveniet in te, et

virtus Altissimi obumbrabit tibi.

Ideoque et quod nascetur ex te San- ctum, vocabitur Filius Dei. Et ecce,

Elisabeth, cognata tua, et ipsa con- cepit filium in senectute sua: et hic

mensis sextus est illi, quæ vocatur

sterilis: quia non erit impossibile

apud Deum omne verbum. Dixit

autem Maria: Ecce ancilla Domini,

fiat mihi secundum verbum tuum.

Juozapas, iš Dovydo namų; o mer- gelės vardas buvo Marija. Atėjęs

pas ją, angelas tarė: „Sveika, ma- lonėmis apdovanotoji! Viešpats su

tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji

sumišo ir galvojo sau, ką reiškia

toks sveikinimas. O angelas jai tarė:

„Nebijok, Marija, tu radai malonę

pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir

pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jė- zumi. Jisai bus didis ir vadinsis

Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Die- vas duos jam jo tėvo Dovydo sostą;

jis viešpataus Jokūbo namuose per

amžius, ir jo viešpatavimui nebus

galo.“ Marija paklausė angelą:

„Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu

vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji

Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukš- čiausiojo galybė pridengs tave savo

šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus

šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.

Antai tavoji giminaitė Elzbieta pra- dėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo

yra šeštas tai, kuri buvo laikoma

nevaisinga, nes Dievui nėra ne- galimų dalykų.“ Tada Marija atsakė:

„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna

man, kaip tu pasakei.“

Offertorium

Eccli. 24, 25; 39, 17. In me gratia

omnis viæ et veritatis, in me omnis

spes vitæ et virtutis: ego quasi rosa

plantata super rivos aquarum fruc- tificavi.

Ofertorijus

Išm 24, 25; 39, 17. Manyje visa

kelio ir tiesos malonė; manyje visa

gyvenimo ir dorybės viltis. Aš nešu

vaisių lyg rožė, pasodinta prie van- dens upelio.