III Dominica post Epiphaniam
III sekmadienis po Epifanijos
Ps. 96, 7–8. Adoráte Deum, omnes Ángeli eius: audívit, et lætáta est Sion: et exsultavérunt fíliæ Iudæ.
Ps. 96, 1. Dóminus regnávit, exsúltet terra: læténtur ínsulæ multæ.
Omnípotens sempiterne Deus, infirmitátem nostram propítius réspice: atque ad protegéndum nos, déxteram tuæ maiestátis exténde. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Romános. (Rom. 12, 16–21)
Fratres: Nolíte esse prudéntes apud vosmetípsos: nulli malum pro malo reddéntes: providéntes bona non tantum coram Deo, sed étiam coram ómnibus homínibus. Si fíeri potest, quod ex vobis est, cum ómnibus homínibus pacem habéntes: non vosmetípsos defendéntes, caríssimi, sed date locum iræ. Scriptum est enim: Mihi vindícta: ego retríbuam, dicit Dóminus. Sed si esuríerit inimícus tuus, ciba illum: si sitit, potum da illi: hoc enim fáciens, carbónes ignis cóngeres super caput eius. Noli vinci a malo, sed vince in bono malum.
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (Rom 12, 16–21)
Broliai: Nelaikykite savęs išmintingais. Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: Mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats. Verčiau jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.
Ps. 101, 16–17. Timébunt gentes nómen tuum, Dómine, et omnes reges terræ glóriam tuam. V. Quóniam ædificavit Dóminus Sion: et vidébitur in maiestate sua.
Alleluia, alleluia.
Ps. 96, 1. V. Dóminus regnavit, exsultet terra: læténtur insulæ multæ. Alleluia.
Sequéntia sancti Evangélii secundum Matthæum. (Matth. 8, 1–13)
In illo témpore: Cum descendísset Iesus de monte, secútæ sunt eum turbæ multæ: et ecce leprósus véniens adorábat eum, dicens: Dómine, si vis potes me mundáre. Et exténdens Iesus manum, tétigit eum, dicens: Volo. Mundáre. Et conféstim mundáta est lepra eius. Et ait illi Iesus: Vide, némini díxeris: sed vade, osténde te sacerdóti, et offer munus, quod præcépit Móyses, in testimónium illis. Cum áutem introísset Caphárnaum, accéssit ad eum centúrio, rogans eum, et dicens: Dómine, puer meus iacet in domo paralyticus, et male torquétur. Et ait illi Iesus: Ego véniam, et curábo eum. Et respóndens centúrio, ait: Dómine, non sum dignus, ut intres sub tectum meum: sed tantum dic verbo, et sanábitur puer meus. Nam et ego homo sum sub potestáte constitútus, habens sub me mílites et dico huic: Vade, et vadit; et álii: veni, et venit; et servo meo: Fac hoc, et facit. Áudiens autem Iesus, mirátus est, et sequéntibus se dixit: Amen dico vobis, non invéni tantam fidem in Israel. Dico autem vobis, quod multi ab Oriénte et Occidénte vénient, et recumbent cum Abraham, et Isaac, et Iacob in regno cælórum: fílii autem regni eiiciéntur in ténebras exterióres: ibi erit fletus, et stridor déntium. Et dixit Iesus centurióni: Vade, et sicut credidísti, fiat tibi. Et sanátus est puer in illa hora.
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 8, 1–3)
Anuo metu: Kai Jėzus leidosi nuo kalno, jį lydėjo didelės minios. Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko. Jėzus pridūrė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą kunigams paliudyti.“ Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas: „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“ Jėzus jam tarė: „Einu pagydysiu jį.“ Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: „Eik!“, ir jis eina; sakau kitam: „Ateik čionai!“, ir jis ateina; sakau tarnui: „Daryk tai!“, ir jis daro.“ Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.
Ps. 117, 16 et 17. Déxtera Dómini fecit virtutem, déxtera Dómini exaltavit me: non móriar, sed vivam, et narrabo ópera Dómini.
Hæc hóstia, Dómine, quæsumus, emundet nostra delicta: et ad sacrificium celebrandum, subditórum tibi córpora, mentésque sanctificet. Per Dóminum nostrum...
Ps. 96, 7–8. Adoráte Deum, omnes Ángeli eius: audívit, et lætáta est Sion: et exsultavérunt fíliæ Iudæ.
Ps. 96, 1. Dóminus regnávit, exsúltet terra: læténtur ínsulæ multæ.
Ps. 101, 16–17. Timébunt gentes nómen tuum, Dómine, et omnes reges terræ glóriam tuam. V. Quóniam ædificavit Dóminus Sion: et vidébitur in maiestate sua.
Alleluia, alleluia.
Ps. 96, 1. V. Dóminus regnavit, exsultet terra: læténtur insulæ multæ. Alleluia.
Ps. 117, 16 et 17. Déxtera Dómini fecit virtutem, déxtera Dómini exaltavit me: non móriar, sed vivam, et narrabo ópera Dómini.
