Dominica Prima in Quadragesima

skirtukas

I gavėnios sekmadienis

Gundymo scena, kuria prasideda mūsų Viešpaties žemiškosios tarnystės aprašymas, yra tiesioginė Evangelijos nuoroda į tai, kad Jo pergalė prieš gundytoją visiškai pakeis mūsų gyvenimą. Ten, kur nupuolė Adomas, Kristus – naujasis žmogiškojo gyvenimo šaltinis – visam laikui nuverčia šėtono valdžią, juk Jo kančių metu „pasaulio kunigaikštis“ bus išvytas. Evangelija apie Kristaus gundymą neatsitiktinai skaitoma Gavėnios pradžioje, pirmąjį Gavėnios sekmadienį. Ji iš anksto skelbia Kristaus pergalę, kuri turėtų tapti ir mūsų pergale.

Visa Gavėnios liturgijos tema slypi šioje mintyje; juk tai tikėjimo, pasitikėjimo Dievu liturgija. Trakte ir visose šios dienos Mišių giesmėse panaudota devyniasdešimtoji psalmė – ypatinga visiško pasitikėjimo psalmė.

Introitus

Ps. 90, 15 et 16. Invocábit me, et ego exáudiam eum: erípiam eum, et glorificábo eum: longitúdine diérum adimplébo eum.

Ps. 90, 1. Qui hábitat in adiutório Altíssimi: in protectióne Dei cæli commorábitur.

Introitas

Ps 90, 15 ir 16. Šauksis manęs, ir aš jį išklausysiu; išvaduosiu jį ir garbe apdovanosiu; dienų ilgumo jį pripildysiu.

Ps 90, 1. Kas gyvena Aukščiausiojo padėjimu, tas pasiliks dangaus Dievo globoje.

Oratio

Deus, qui Ecclésiam tuam ánnua quadragesimáli observatióne puríficas: præsta famíliæ tuæ; ut, quod a te obtinére abstinéndo nítitur, hoc bonis opéribus exsequátur. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Dieve, kuris savąją Bažnyčią kasmetiniu gavėnios laikymusi apvalai, suteik savajai šeimai, kad tai, ką ji iš Tavęs susilaikymu stengiasi įgyti, atliktų gerais darbais. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Corínthios. (2 Cor. 6, 1–10)

Fratres: Exhortámur vos, ne in vacuum grátiam Dei recipiátis. Ait énim: Témpore accépto exaudívi te, et in die salútis adiúvi te. Ecce, nunc tempus acceptábile, ecce, nunc dies salútis. Némini dantes ullam offensiónem, ut non vituperétur ministérium nostrum: sed in ómnibus exhibeámus nosmetípsos sicut Dei minístros, in multa patiéntia, in tribulatiónibus, in necessitátibus, in angústiis, in plagis, in carcéribus, in seditiónibus, in labóribus, in vigíliis, in ieiúniis, in castitáte, in sciéntia, in longanimitáte, in suavitáte, in Spíritu Sancto, in caritáte non ficta, in verbo veritátis, in virtúte Dei, per arma iustítiæ a dextris et a sinístris: per glóriam, et ignobilitátem, per infámiam, et bonam famam: ut seductóres, et veráces: sicut qui ignoti, et cógniti: quasi moriéntes, et ecce vívimus: ut castigáti: et non mortificáti: quasi tristes, semper áutem gaudéntes: sicut egéntes, multos áutem locupletántes: tamquam nihil habéntes, et ómnia possidéntes.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško korintiečiams. (2 Kor 6, 1–10)

Broliai: Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! Jis sako: „Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną.“ Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena! Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai: visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; pasirodome tyrumu, išmintimi, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės; gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, nepažįstamais ir žinomais; kai mirštame – ir štai vėl gyvuojame, kai esame baudžiami – ir nenužudomi, kai liūdime – ir visą laiką esame linksmi, kai, būdami beturčiai, praturtiname daugelį, kai nieko neturime – ir viską turime.

Graduale

Ps. 90, 11–12. Ángelis suis Deus mandávit de te, ut custódiant te in ómnibus viis tuis. V. In mánibus portábunt te, ne unquam offéndas ad lápidem pedem tuum.

Gradualas

Ps 90, 11–12. Saviesiems angelams Dievas paliepė dėl tavęs, kad jie tave saugotų visuose tavo keliuose. V. Rankose neš tave, kad niekada nesusižeistum į akmenį savosios kojos.

Tractus

Ps. 90, 1–7 et 11–16. Qui hábitat in adiutório Altíssimi, in protectióne Dei cæli commorábitur. V. Dicet Dómino: Suscéptor meus es tu, et refúgium meum: Deus meus, sperábo in eum. V. Quóniam ipse liberávit me de láqueo venántium, et a verbo áspero. V. Scápulis suis obumbrábit tibi, et sub pennis eius sperábis. V. Scuto circúmdabit te véritas eius: non timébis a timóre noctúrno. V. A sagítta volante per diem, a negótio perambulánte in ténebris, a ruína et dæmónio meridiáno. V. Cadent a látere tuo mille, et decem míllia a dextris tuis: tibi áutem non appropinquábit. V. Quóniam Ángelis suis mandávit de te, ut custódiant te in ómnibus viis tuis. V. In mánibus portábunt te, ne unquam offéndas ad lápidem pedem tuum. V. Super áspidem et basilíscum ambulábis, et conculcábis leónem et dracónem. V. Quóniam in me sperávit, liberábo eum: prótegam eum, quóniam cognóvit nomen meum. V. Invocábit me, et ego exáudiam eum: cum ipso sum in tribulatióne. V. Erípiam eum, et glorificábo eum: longitúdine diérum adimplébo eum, et osténdam illi salutáre meum.

Traktas

Ps 90, 1–7 ir 11–16. Kas gyvena Aukščiausiojo padėjimu, tas pasiliks dangaus Dievo globoje. V. Tars Viešpačiui: „Tu esi manasis rėmėjas ir mano prieglobstis; mano Dievas – juo vilsiuos.“ V. Kadangi Jis mane išlaisvino iš medžiotojų kilpos ir iš geliančio žodžio. V. Savo pečiais uždengs tave, ir jo sparnų paunksmėje turėsi viltį. V. Skydu apsiaus tave jojo teisybė; nebebijosi nakties siaubo. V. Nei strėlės, skrendančios dieną, nei pavojaus, sėlinančio per sutemas; nei pražūties, nei vidurdienio demono. V. Kris šalia tavęs tūkstantis ir dešimt tūkstančių tavo dešinėje; tačiau prie tavęs neprisiartins. V. Kadangi savo angelams paliepė dėl tavęs, kad jie tave saugotų visuose tavo keliuose. V. Rankose neš tave, kad niekada nesusižeistum į akmenį savosios kojos. V. Viršum gyvatės ir nuodingojo driežo vaikščiosi ir sutrypsi liūtą bei drakoną. V. Kadangi manimi vylėsi, išlaisvinsiu jį; globosiu jį, nes mano vardą pažino. V. Jis šauksis manęs, ir aš jį išklausysiu; su juo esu varge. V. Išvaduosiu jį ir apdovanosiu garbe; pripildysiu jį dienų ilgumo ir parodysiu jam savąjį išganymą.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Matthæum. (Matth. 4, 1–11)

In illo témpore: Ductus est Iesus in desértum a Spíritu, ut tentarétur a diábolo. Et, cum ieiunásset quadragínta diébus, et quadragínta nóctibus, póstea esúriit. Et accédens tentátor, dixit ei: Si Fílius Dei es, dic ut lápides isti panes fíant. Qui respóndens dixit: Scriptum est: Non in solo pane vivit homo sed in omni verbo, quod procédit de ore Dei. Tunc assúmpsit eum diábolus in sanctam civitátem, et státuit eum super pinnáculum templi, et dixit ei: Si Fílius Dei es, mitte te deórsum. Scriptum est enim: Quia Ángelis suis mandávit de te, et in mánibus tollent te, ne forte offéndas ad lápidem pedem tuum. Ait illi Iesus: Rursum scriptum est: Non tentábis Dóminum Deum tuum. Íterum assúmpsit eum diábolus in montem excélsum valde: et osténdit et ómnia regna mundi, et glóriam eórum, et dixit ei: Hæc ómnia tibi dabo, si cadens adoráveris me. Tunc dicit ei Iesus: Vade, Sátana: scriptum est énim: Dóminum Deum tuum adorábis, et illi soli sérvies. Tunc relíquit eum diábolus: et ecce Ángeli accessérunt, et ministrábant ei.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 4, 1–11)

Anuo metu: Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: „Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.“ Jėzus jam tarė: „Taip pat parašyta: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“ Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, sako: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ Tada Jėzus taria: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.

Offertorium

Ps. 90, 4–5. Scápulis suis obumbrábit tibi Dóminus, et sub pennis eius sperábis: scuto circúmdabit te véritas eius.

Ofertoriumas

Ps 90, 4–5. Savo pečiais uždengs tave Viešpats, ir jo sparnų paunksmėje turėsi viltį; skydu apsiaus tave jojo tiesa.

Secreta

Sacrifícium quadragesimális inítii solémniter immolámus, te, Dómine, deprecántes: ut, cum epulárum res-trictióne carnálium, a nóxiis quoque voluptátibus temperémus. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Gavėnios pradžios auką iškilmingai aukojame Tau, Viešpatie, Tave maldaudami, kad kartu su kūniškųjų puotų apribojimu susilaikytume nuo pragaištingų geidulių. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 90, 4–5. Scápulis suis obumbrábit tibi Dóminus, et sub pennis eius sperábis: scuto circúmdabit te véritas eius.

Komunija

Ps 90, 4–5. Savo pečiais uždengs tave Viešpats, ir jo sparnų paunksmėje turėsi viltį; skydu apsiaus tave jojo tiesa.

Postcommunio

Tui nos, Domine, sacramenti libatio sancta restauret: et a vetustate purgatos, in mysterii salutaris faciat transire consortium. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Šventas dalyvavimas Tavo, Viešpatie, Sakramente mus teatnaujina ir, seną sugedimą išvalęs, teleidžia mums likti Tavo išganymo paslapties dalininkais. Per mūsų Viešpatį...


Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.